Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Svetainė/virtuvė (Ia.) - Page 2

Share | 
 

 Svetainė/virtuvė (Ia.)

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33915
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sat Nov 17, 2018 4:08 pm



Ravenna suvokia, kad Emilio klausimai ir smalsumas tikrai nemažės. Juk ji net nepasakė jam labai daug, o buvo visiškai natūralu, kad vaikinas norėjo sužinoti daugiau. Tik raudonplaukė dar nebuvo įsitikinus, kaip jai pavyks to išvengti. Stebėdama vaikiną ir klausydamasi jo žodžių nežymiai šypteli,- Emili, noriu kad suprastum, kad man nereikia pagalbos. Ir ne vien dėl to, kad galiu tvarkytis su viskuo pati. Visa tai, ką aš veikiu, yra mano pasirinkimas. Nesu verčiama to daryti,-nežymiai papurto galvą mėgindama Markovic viską paaiškinti be gilinimosi į detales. Na, teoriškai Adoros tikrai niekas nevertė daryti to, ką ji darė. O prie ją įdarbinusios organizacijos moteris prisijungė todėl, kad nenorėjo viso savo likusio gyvenimo praleisti kalėjime, ir nėra gailėjusis savo sprendimo. Matydama, kad Emilis pasimetęs, uždeda savo delną ant jo rankos ir nežymiai spusteli,- Nesijausk, kad turi kažką padaryti dėl manęs. Neapkrauk savęs tokiom mintim,-kur kas švelniau, kas buvo visiškai nebūdinga Ravennai, prabyla, ir nenuleidžia akių nuo Lemaro. Jai visiškai nereikėjo, kad jis imtųsi kokių nors veiksmų. Užteko to, kad jis buvo čia, nes kad ir kaip sunku tai pripažinti, bet jo buvimas tikrai padėjo Adorai,- Taip,-patikinusi Markovic dar kartą linkteli ir nenutraukia akių kontakto, norėdama, kad jis suprastų, jog ji nemeluoja,- Esu tikrai gera savo srities specialistė, tokie dalykai yra tik labai reti netikėtumai, nors žinau, kad tau gali atrodyti kitaip,-dar priduria pakreipdama galvą ir giliau įkvėpia. Suvokė, kad Markovic matyti tokį vaizdą, kai yra pratęs visai prie kitokio Ravennos įvaizdžio, buvo nemažas šokas. Bet jai pačiai tai nekėlė jokių papildomų emocijų, nes tai tiesiog tapo darbo dalimi. Žinoma, Adora buvo susierzinusi, kad misija nesusiklostė taip, kaip planuota, bet savo darbą ji galiausiai atliko, o visas detales galės išsiaiškinti su tam tikrais žmonėmis, nes ji tikrai neketino visko taip ir palikti,- Džiugu, kad nors vieną kartą šį vakarą nusprendei nusileist man,-kilsteli antakius tyliai nusijuokdama, nes juk jų susitikimas tikrai prasidėjo ne taip ramiai ir taikiai. Kas jau buvo gana įprasta ir turbūt todėl abu taip ir traukė vienas prie kito. Jiems perėjus prie kur kas geresnės veiklos nei Ravennos paslapčių kapstymas, moteris mėgaujasi kiekvienu Emilio prisilietimu. Jai patiko vaikino buvimas šalia, bet šią akimirką norėjo daugiau. Norėjo pamiršti tam tikrus dalykus, norėjo būti geidžiama, nes šį vakarą tokia tikrai nesijautė. Todėl net ir labai norėdama turbūt nebūtų galėjusi atsitraukti šią akimirką. Todėl ignoravo savo racionalų protą, kurio ir taip šią akimirką nelabai buvo likę, ir pasidavė aistrai. Godžiai bučiuoja vaikiną šiek tiek timptelėdama jo plaukus, o kita ranka vis dar klajodama po jo odą ir po truputį keldama jo megztinį. Išgirdusi Markovic atsakymą į jos klausimą tyliai nusijuokia papurtydama galvą,- Nežinau, kodėl tu toks atkaklus. Mums tik susipažinus nebūčiau to nuspėjus,-kilsteli lūpų kampučius ir nykščiu perbraukia per apatinę Lemaro lūpą. Po jo klausimo dar kurį laiką tiesiog žiūri vaikinui į akis, giliau kvėpuodama dėl to, kad darėsi sunku mąstyti jaučiant jo prisilietimus, ir galiausiai apsilaižo lūpas,- Taip, vis dar manau, kad neturėtum čia būti dėl savęs paties,-nežymiai papurto galvą,- Tačiau niekada nesakiau, kad nenoriu, jog čia būtum,-tyliau priduria vėl prisitraukusi vaikino veidą arčiau ir kalbėdama kone jam į lūpas,- Be to, jau spėjau suprasti, kad tave perkalbėti be galo sunku,-nejučia šypteli ir vėl pabučiuoja Emilį, delnu, kuriuo buvo nuslydusi po jo megztiniu, nekaltai pajudėdama žemiau iki jo kelnių diržo, o tada ir iki užtrauktuko, kur erzinamai lėtai perbraukia pirštais.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 8080
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Gerard
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sat Nov 17, 2018 8:47 pm



Šį vakarą paprasčiausiai stengėsi savęs nebekankinti mintimis ir visus klausimus pasilikti kitai dienai. Žinoma, ne ryt, bet tikėjosi, kad Ravenna sugalos jam kada papasakoti kažkiek daugiau, nei tik abstrakčias detales apie viską, kas įvyko ir kuo ji užsiima. Emilis buvo įsitikinęs, kad požiūrio į ją jis tikrai nepakeis, sužinojęs daugiau apie ją pačią, bet galbūt jis stipriai klydo. Juk nežinojo, kad Adora buvo privati žudikė, pašalindama korumpuotus žmones nuo šio žemės paviršiaus. Sužinojęs šitą faktą tikrai apgalvotų savo bendravimą su moterimi. Emilis tikrai lengvai pasitikėdavo žmonėmis, visada bandydamas juose įžvelgti gero, bet net ir jį šitoks faktas gerokai sumėtytų ir verstų apgalvoti viską. Tikrai nemėgo vadovautis "nežinai ir širdies neskauda" logika, nes jau geriau žinotų tiesą ir papyktų, nei dabar apsimetinėtų, kad yra viskas gerai ir viskas išsispręs, bei pasisuks geros pusės link.
- Tu manai man patinka matyti tave tokioje būsenoje? Man net skauda, žiūrint į tave ir matant visus sumušimus, bei žaizdas. Aš nenoriu, kad tai pasikartotų,- tvirtai pasakė, ranka pamosikuodamas per visą jos kūną, ant kurio puikavosi tikrai daug sumušimų ir Markovic vien pagalvojus, ką jai teko iškęsti ir patirti, pasidaro velniškai pikta. Pats yra patyręs begale daug smurto, augdamas su tokiais nežmoniškais tėvais, todėl puikiai galėjo suvokti, kaip moteris dabar kankinasi, apimta skausmo. Lemarui empatijos tikrai netrūko, gal taip dažnai ir pergyvendavo dėl jam svarbių žmonių. Būtent dėl to ir tiap skaudžiai reagavo į sužadėtinės mirtį. Jis nebuvo tas, kuris greit įsimyli ar išlaiko padorius santykius, todėl tas kartas buvo didelė išimtis. Jis pamilo žmogų taip, kaip dar niekad nebuvo jautęs kažkam tiek daug jausmų. Ir kai jie buvo staiga išplėšti jam iš krūtinės, jis pasijautė visiškai tuščias ir bejėgis. Nesugebėdamas funkcionuoti, tik jaučiantis nežmonišką liūdesį ir širdgėlą, kai širdis buvo sudraskyta tiesiog į skutelius. Dabar jis gyjo. Palengva, bet tikrai tą darė. Kabinosi iš naujo į gyvenimą, palikdamas tuos įvykius praeityje, tačiau tikrai nepamiršdamas. To niekada nedrįstų padaryti. Emiliui dar iki dabar tai reiškė labai daug. - Bet aš noriu,- nuoširdžiai prabilo, kažkokį net keistą džiaugsmą jausdamas, kad turi kuo rūpintis. Jis tikrai buvo labai rūpestingas žmogus, jei kartais taip iš pirmo žvilgsnio ir nepasirodydavo. Savo artimiesiems jis negailėjo net ir paskutiniųjų centų. - Juk supranti, kad linkiu tau tik gero? Jog noriu, kad nepasikartotų tokie dalykai? Jog tau netektų patirti daugiau skausmo?- labiau retoriškai užklausė, įsižiūrėdamas į Ravennos akis, savo žvilgsnyje sudėdamas rūpestį. Tas pirmas vaizdas, vos atidarius Adorai duris tikrai sukėlė Emiliui šokį tokį šoką, tad dar iki dabar buvo sunku patikėti, kad kažkas galėjo taip pasielgti su moterimi. - Tu net nepastebi, kiek kartų buvau tau nusileidęs,- šypteli, ranka perbraukdamas dar kartą per jos šoną ir liežuvio galiuku brūkštelėdamas per moters apatinę lūpą. Jam patiko leisti laiką kartu su Belacqua. Ji suteikė jam ne tik džiaugsmo ar malonumo, bet jausdavosi daug pilnesni, būnant kartu. Galbūt todėl ir nesinorėjo jos taip greit paleisti iš savo gyvenimo. Jaučia kaip pačio megztinis važuoja į viršų, todėl norėdamas padaryti gerą darbą nusivelka jį be jokių ceremonijų ir mesteli ant sofos krašto. Net ir pačiam karšta šalia tokios moters buvo, tai tik pagerino jam situaciją:). - Juk negalėjau iškart per pirmą susitikimą atskleisti visų savo kozirių..,- kilstelėjo antakius viršun, prabildamas linksmesne gaidele, nes ir pačiam norėjosi prablaškyti niūrią nuotaiką, tvyrojančią kambaryje. - Neabejoju, kad dabar kviesi mane dažniau apsilankyti pas save,- murma moteriai tiesiog į lūpas ir visas patenkintas nusišypsojo. Jo atkaklumas visgi apdovanojo jį puikiomis dovanomis ir nenuėjo veltui. - Čia galiu tik sutikti,- tyliai nusijuokė ir karštai pratęsė lūpų kontaktą pirštais užkildamas jo ranka ir pakišdamas kelis už jos rūbeliu petnešėle. Švelniai velka ją žemyn, o bučinius suintensyvina, jausdamas, kaip ir pats nori vis daugiau, labiau...
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33915
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sun Nov 18, 2018 11:25 pm



Kad ir kaip Ravenna nenorėtų to pripažinti, viena iš priežasčių, kodėl ji vaikinui visko nepasakoja, net nebegalvojant apie Emilio ir jos pačios saugumą, buvo ta, kad moteris žinojo, jog tarp jos ir Markovic tikrai bus viskas baigta. Negalėjo įsivaizduoti, kad vaikinas ramiai priima tokią informaciją ir po to dar nori būti kokiu nors būdu susietas su Belacqua. Ir raudonplaukė tai puikiai suprato. Juk būtent dėl šios priežasties ji niekada ir neišbūdavo su vienu žmogumi ilgiau nei keli mėnesiai. Pasidarydavo per daug pavojinga, jos partneris norėdavo atsakymų į klausimus, o Ravenna jų duoti negalėjo ir tuo pačiu nenorėjo. Ji pati buvo susitaikiusi su savo gyvenimu, bet nebuvo įsitikinusi, kad nori matyti tai, kaip pasikeičia Lemaro žvilgsnis, kai ji jam pasako tiesą. Vos tik susipažinus su vaikinu pasidalinti tiesa nebūtų buvę taip sunku, bet dabar moteris jautėsi tam tikra prasme prisirišusi, kas visą situaciją tik dar labiau kompliakvo. Klausydamasi Emilio žodžių tvirčiau suspaudžia lūpas, vis dar negalėdama suvokti, kodėl jam nuoširdžiai rūpi, kaip ji jaučiasi. Mato, kaip vaikinui sunku, ir tikrai norėtų galėti jį patikinti, jog visa tai nepasikartos, bet nematė tam prasmės. Nenorėjo meluoti bent jau šiuo klausimu,- Man juk paskaudės dieną kitą ir praeis,-nežymiai šypteli pakreipdama galvą,- Ir aš galiu visai neblogai save apsiginti, todėl tokie dalykai dažnai ir nevyksta. Tau beliks manim pasitikėt,-priduria gūžtelėdama pečiais, nes žinojo, kad daugiau pažadėti dabar negali. Adora juk nežinojo apie Emilio vaikystę ir tai, kad jis buvo patyręs nemažai smurto. Tai padėtų jai suprasti tokią jo reakciją ir paaiškintų tikrai nemažai. Klausydamasi tolimesnių Markovic žodžių nenuleidžia nuo jo žvilgsnio ir nežymiai šypsosi, nes kad ir koks retas jausmas tai būdavo Ravennos gyvenime, šią akimirką ji jautėsi rami ir saugi. Net jei Emilio buvimas čia nebuvo pats geriausias sprendimas, moteris džiaugėsi, kad jis buvo šalia. Džiaugėsi kur kas labiau, nei turėtų, nes juk visiems aišku, kad jai būtų kur kas geriau laikytis kuo atokiau nuo Lemaro ir leisti jam gyventi paprastą gyvenimą be viso šito pavojaus. Bet tam jau turbūt kiek per vėlu,- Žinau,-tyliai atsako rimtu žvilgsniu spoksodama vaikinui į akis, mėgindama tuo akių kontaktu išsakyti daugiau, nei galėtų žodžiais. Ji tiesiog niekada nebuvo žodžių žmogus. Kur kas mieliau veikė, nei kalbėjo, nes tai visada sekėsi geriau. Kilstelėjus ranką uždeda delną Emiliui ant skruosto ir pirštais perbraukia per jo griežtą žandikaulį, galiausiai nusileisdama kaklu,- Aš tiesiog.. Aš nepratus prie viso šito. Manęs nesupa tokie žmonės kaip tu,-papurto galvą tyliai nusijuokdama, nes neketina skambėti kažkaip liūdnai ar beviltiškai. Ji tiesiog norėjo, kad Lemaras suprastų, kodėl jai taip sunku priimti jo rūpestį ir pagalbą. Aišku, jis kur kas lengviau viską suvoktų sužinojęs Ravennos istoriją, bet tam tikrai dabar nebuvo laikas. Ir neaišku, kada bus,- Nežinau, ar nepastebiu.. Tada kai mėteisi lėkštėm tai tikrai man nenusileidinėjai,-kilsteli antakius netramdydama šypsenos, šiuo metu tą incidentą prisimindama kaip smagų nuotykį. Na, Adoros gyvenime jis tokiam ir prilygo. Gal tuo metu ir buvo nemenkai įniršusi, Emilis taip pat, bet iš kitos pusės raudonplaukei patiko matyti vaikiną tame amplua. Markovic pašalinus nuo savo kūno megztinį akimis lėtai nuslysta jo kūnu akivaizdžiai grožėdamasi. Kaip išvis legalu taip atrodyt.. Ravennai vis dar buvo sunku suvokt. Nejučia apsilaižo lūpas ir delnu nuslysta vaikino krutine žemyn iki jo preso,- Jei paliksi gerą įspūdį tai žinoma,-kilsteli lūpų kampučius tyliau sumurmėdama ir nagais užkyla viršun Lemaro presu. Vėl turėdama progą ragauti jo lūpų nežymiai išsiriečia kilstelėdama nugarą nuo sofos ir taip norėdama prisiglausti arčiau vaikino kūno. Žinojo, kad jis nenori sukelti jai skausmo ir todėl elgiasi itin atsargiai, bet visos fizinės žaizdos šią akimirką Ravennai nuėjo į kitą planą. Atsitraukusi nuo Emilio lūpų nubučiuoja jo žandikaulį, o tuomet, švelniai timptelėjusi jo plaukus, šlapiais bučiniais nusėja jo kaklą, kur ne kur švelniai suleisdama savo dantis. Delnais slysta jo raumeningomis rankomis, o lūpomis nukeliauja iki Lemaro peties, kurį irgi nubučiuoja. Susiradusi Markovic lūpas liežuvio galiuku užkabina apatiniąją ir kojomis apsiveja jo liemenį, rankų neatitraukdama nuo vaikino kūno. Alkano ir aistros perpildyto žvilgsnio nenuleidžia nuo Emilio veido, taip aiškiai rodydama, ko ji šią akimirką nori labiausiai.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 8080
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Gerard
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Thu Nov 22, 2018 12:16 am



Kad ir kaip smalsumas imtų viršų, Emilis sugebėjo jį sužaboti ir pasilikti kitai dienai. Matydamas tokią išvargusią ir sužalotą moterį jo visi principai nublanko. Nebenorėjo jos dar labiau varginti, nes ir taip Ravennai dabar reikėjo tik poilsio ir nieko daugiau. Visas kamuojančias mintis bandė dabar nustumti į šoną ir pasilikti nagrinėjimą kiek vėliau. Kai kurie klausimai jam vis dar nedavė ramybės ir jis žinojo, kad anksčiau ar vėliau paklaus moters apie tai, bet tikrai nebe šį vakarą. Praeitą kartą parodęs daugiau susidomėjimą moterimi, susilaukė jo greito išėjimo iš lofto, tad tikrai nesinorėjo pakartojimo. Žinoma, šį vakarą Emilis buvo tikrai patenkintas, kad bent kažkiek Adora galėjo prabilti labiau apie savo profesiją, nes prieš tai vaikinas nežinojo nieko. Atsakymas tikrai netenkino Emilio ir įsivaizdavęs, kuo ji užsiima, tikrai nepagerino visko. Nors tai ir būdavo retenybė, kad šitaip moteriai nepasiseka darbe, Lemaras vis vien buvo susirūpinęs jos saugumu ir sveikata. Kadangi visą vaikystę ir jaunystę Emiliu niekas nesirūpino, jis norėjo būti tas, kuris gali rūpintis kitais. Ravenna jam nebuvo artimiausias žmogus, bet jis jautė, kad moteris jam rūpi. Ir nežadėjo leisti, kad pasikartotų toks pat scenarijus kaip šiandieną.
- Aš noriu, kad jie iš viso nebepasikartotų..,- tyliai priduria tiesiai raudonplaukei į lūpas, švelniai pabučiuodamas į jos lūpų kamputį. Nuleidęs akis ties jos putliomis lūpomis Emilis kelias sekundes patylėjo, bandydamas gražiai suformuluoti sakinius galvoje, bet sunkiai sekėsi tai padaryti šią akimirką. – Aš...mano tėvai buvo narkomanai alkoholikai...smurtą patyriau tikriausiai nuo pat kelių metų. Jis niekada nesibaigdavo... Mačiau kaip ir mama tapdavo viena iš tėvo aukų...,- suraukęs kaktą liežuviu perbraukė per apatinę savo lūpą, toliau nepalaikydamas akių kontakto su Adorą. – Aš mačiau tiek daug blogo, kad man dabar skaudu matyti tave tokią sužalotą. Ne tik dėl to, kad tu moteris, bet ir...,- balsas šiek tiek užlūžo, todėl jis atsikrenkštė. – tu man rūpi. Nenoriu, kad tau kažkas panašaus vėl nutiktų,- galiausiai teikėsi pakelti akis Belacquos link, nuoširdžius žodžius paleidęs iš lūpų. Nežadėjo dabar kalbėtis apie jausmus ar išsakyti, kaip dabar jaučiasi, tačiau norėjo, kad Ravenna žinotų tiesą. Būtent dėl to jis taip atkakliai pasiliko jos namuose, norėdamas padėti. – Kaip aš?- klausiamai kilstelėjo antakius, nusijuokdamas. Nežinojo, ar čia turėtų kaip komplimentą labiau priimt ar ne, bet suprato, ką turėjo omenyje. – Bet aš matau, kad tau patinka ir tu pati to nori, tai kodėl negaliu būti visko dalimi?- važinėdamas ranka per jos šlaunį pirmyn atgal vis žiūri į jos šviesias akis ir nenutraukia akių kontakto. – Tada buvau labai piktas, žadėjai manimi atsikratyti, tad turėjau tam svarią priežastį,- išlenkia dailiai vieną antakį visas naglas ir plačiau nusišypso, karštai įsisegdamas į jos gundančias lūpas, nes artumas darė savo. Jaučia raudonplaukės prisilietimus ir mėgaujasi šia akimirka, lengvai ranka nuslysdamas prie jo krūties ir taip suspausdamas ją delne. – Abejoji mano sugebėjimais?- atplėšęs lūpas, kilsteli galvą, kad galėtų pažvelgti į moters akis ir šypteli. Nosies galiuku perbraukia per Ravennos skruostą ir nuslysta jos kaklu, liežuvio galiuku važiuodamas žemyn. Pabučiuoja duobutę ties raktikauliu ir dantimis suėmęs kitą petnešėlę gražiai nutempia žemyn, taip išlaisvindamas ir antrą gražuolę ir šitų šilkinių pančių. Žvilgteli į atsivėrusį vaizdą ir nejučiomis apsilaižo lūpas, nes dieviškai gražu:). Sugauna Belacquos žvilgsnį ir atsako tuo pačiu alkanu ir aistros pilnu žvilgsniu, reikliai įsisiurbdamas į jos lūpas ir prijungdamas liežuvėlį į kompaniją. Rankomis švelniai glamonėjo moters krūtis, suintensyvindamas visą lūpų kontaktą, nes ir pats norėjo lygiai to paties.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33915
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sat Nov 24, 2018 8:34 pm



- Negaliu šito pažadėt, o ir meluoti nesiruošiu,-nežymiai papurto galvą po Emilio žodžių. Taip, Ravenna tikrai slėpė nemažai nuo vaikino, bet apgaudinėti jo neketino, todėl ir nesakė, kad panaši situacija negali pasikartoti. Pati puikiai suvokė, kad tikriausiai pasikartos, tik neaišku, kada ir kaip. Atidžiai stebėdama Markovic veidą mato, kad jis ruošiasi kažką pasakyti, todėl tiesiog tyli ir taip kurį laiką gali girdėti tik savo ir vaikino kvėpavimą. O tada jis prabyla. Suvokusi, ką jis kalba, Adora nežymiai įsitempia, bet žvilgsnio nuo Lemaro nenuleidžia. Jai tikrai nebuvo malonu girdėti ir įsivaizduoti, kokioje aplinkoje turėjo užaugti Emilis, tai iš tiesų ją pykdė. Gal ir absurdiška, kad ji, užsiimanti žudymu, šlykštisi smurtaujančiais žmonėmis, bet Adoros akimis šie du dalyka buvo visiškai sirtingi. Toliau klausydamasi Emilio žodžių nesistengia įsiterpti ar kaip nors audringai reaguoti, nes ji tiesiog nėra sutverta užuojautos išreiškimui. Niekada nemokėjo to daryti tinkamai. Todėl tiesiog pirštais švelniai perbaukia per vaikino skruostą, užkyla iki jo plaukų ir įvėlia ten pirštus, akimis lakstydama Lemaro veidu,- Tuomet tu dar stipresnis nei maniau,-nežymiai šypteli vaikinui nutilus ir pakreipia galvą. Ravenna žinojo, ką reiškia išgyventi tam tikrą traumą, tik kad Emilio atveju jis stegėsi būti geri žmogumi, o Belacqua pasirinko kiek kitokį kelią,- Bet Emili, suprask, aš ne auka,-lėtai papurto galvą atsidusdama,- Niekas manęs neverčia nieko daryti, tai yra mano sprendimas,-dar priduria kiek tyliau, neketindama šiandien veltis į detales, nes ir taip jautė, kad papasakojo per daug,- Taip, kaip tu,-ir pati tyliai nusijuokia,- Žinai, ką turiu omeny,-sumurma delnu nuslysdama Markovic krūtine,- Todėl, kad tu manęs iki galo nepažįsti. Ir nesu įsitikinus, kad būtum čia, jei pažinotum,-gūžteli pečiais kalbėdama vos girdimai, nes šiuos žodžius ištarti garsiai jai nebuvo lengva. Kaip ir juos suvokti. Vaikinui delne suspaudus jos krūtį, nežymiai išsiriečia ir išleidžia malonumo pilną atodūsį užsimerkdama,- Nežinau, ar abejoju.. Gal man tiesiog reikia priminimo,-liežuvio galiuku perbraukia per savo apatinę lūpą ir nusišypso. Emiliui leidžiantis jos kūno, nagais švelniai brauko per jo nugarą ir seka jo judesius, karts nuo karto staigiau įkvėpdama ir įsitempdama. Vėl bučiuodama Markovic delnais nuslysta jo kūnu iki kelnių diržo, su kuriuo meistriškai susitvarko neatsitraukdama nuo bučinio, o tada atsega kelnių užtrauktuką ir delnu lėtai perbraukia per Lemaro apatinių medžiagą, jausdama jo nekantraujantį draugą. Patenkinta nusišypso per bučinį ir kojų bei rankų pagalba pradeda traukti vaikino kelnes žemyn, palikdama jam jas galutinai pašalint. Turbūt jau buvo aišku, kad bent kuriam laikui pokalbius teks pristabdyti, ir Ravennai šis sumanymas tikrai labai patiko.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 8080
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Gerard
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Sun Nov 25, 2018 5:30 pm



- Liūdini mane, Ravenna..,- dramatiškai patempia apatinę lūpą ir galiausiai šypteli. Nejuokavo, iš tiesų liūdino vaikiną moters žodžiai, bet suprato, kad jos negali prašyti pažadų ar dar kokių nors prisiekimų. Juk ji buvo laisva moteris ir galėjo elgtis kaip tik užsinorėdavo. Emilis kartais būdavo savanaudis ir į tokias situacijas reaguodavo gal kiek per jautriai. Mielai iš tiesų patartų Ravennai mesti šitą darbą velniop ir užsiimti kažkokia kita profesija, nes po šito vakaro tikriausiai Markovic jaudinsis dėl moters ir jos sveikatos, nežinodamas į ką tiksliai ji yra įsivėlusi. Suprato, kad ji sukinėjasi juodojoje rinkoje ir tikrai žinojo, kokie pavojingai tipeliai ten dirba. Tas ir neramino jį labiausiai. Nelabai norėjo Adorai pasakoti apie savo vaikystę ir patirtas traumas, bet žodžiai visai netyčiomis išsprūdo ir jau nebebuvo kelio atgal. Akių kontakto nesudarydamas jis žvilgsniu klaidžiojo kažkur ties jos krūtine, lėtai kildamas vis aukščiau ir užsilikdamas trumpam ties jos lūpomis. Savo išgyvenimus Emilis pasakoja retam, nes nematydavo prasmės tą daryti. Jam nereikėjo kažkokių paguodos pilnų žodžių ar išskirtinio dėmesio. Ne, tikrai ne. Tačiau dabar papasakojo apie tai vien tam, jog Belacqua galėtų lengviau suprasti, kodėl Markovic taip atkakliai nori jai padėti ir kodėl nepaliko jos vienos, kai ši piktai ir įnirtingai to prašė. Galiausiai teikęsis pakelti akis į moters šviesius vandenynus, jis nežymiai šyptelėjo ir uždėjo savo delną ant moters, kuris buvo ant jo skruosto. – Tas man ir yra nesuprantama. Kaip tau sužalojimai gali nieko nereikšti. Man net sunku pagalvoti, kas iš tiesų vyksta tavo darbe, kokia tavo rutina.- tylesniu balsu prabilo, atleisdamas ranką ir pasiremdamas į sofos atlošą, kad galėtų gerai išmatyti moters veidą. Supratęs, kad šiandienai užteks nagrinėti rimtas temas, Lemaro veide atsirado klastinga šypsenėlė po Ravennos žodžių. – Kodėl tu taip įsikandusi laikaisi savo žodžių? Gal mano nuomonė nė kiek nepakis po to.- truktelėjo pečiais nutupdydamas savo lūpas ant moters kaklo ir pradėdamas ten dėlioti šlapius bučinius, vis kas kartą dantimis grybštelėdamas odos plotelį. – Reikia priminimo sakai...,- tyliai sumurmėjo, liežuvio galiuku nuslysdamas jos kakleliu iki pat vienos krūties, su kuria iškart ėmėsi darbuotis. Sukdamas ratelius aplink spenelį, kita ranka sugriebė kitą krūtį ir švelniai glamonėjo, jausdamas, kaip Ravennai puikiai sekasi darbuotis su jo kelnių sagtimi. Nenorėdamas atsilikti nuo moters švelniai suima jos rūbelį už šonų ir pradeda tempti jį žemyn, nes kad ir koks gražus jis buvo, dabar šiek tiek trukdė visoms linksmybėms. Atsitraukęs truputėli nuo Adoros Emilis greit iššoko iš savo kelnių, palikdamas jas gulėti ant žemės ir grįžo prie raudonplaukės. Neilgai trukus pašalino rūbelį nuo jos ir švystelėjo ant žemės. Sugavęs moters žvilgsnį plačiau nusišypso ir šiek tiek pasilenkęs apsikabino jos vieną koją, pradėdamas dėlioti bučinius nuo šlaunies viršaus taip lėtai ir erzinančiai artėjant prie kirkšnies.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33915
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Mon Nov 26, 2018 6:43 pm



Po vaikino pasakojimo raudonplaukė galėjo kur kas geriau suprasti tokį kategorišką jo elgesį jos pačios saugumo klausimu. Tai tikrai nemažai ką paaiškino ir apie patį Emilį, ir Ravenna džiaugėsi, kad jis jai atsivėrė. Ji nemokėjo rodyti užuojautos ar kažkokio perdėto supratingumo, tačiau Lemarui to ir nereikėjo šią akimirką. Ką Adora sugebėjo, tai būti atvira ir nevynioti nieko į vatą, o tai, ką Markovic jai papasakojo, nepakeitė jos požiūrio į jį,- Žinau, kad tai turbūt skambės neguodžiančiai, bet aš tiesiog pripratau prie tam tikrų dalykų. Ir patikėk, dažniausiai būnu tikrai ne ta, kuri lieka su traumomis,-šypteli stebėdama vaikino veidą ir tikėdamasi, kad bent jau šiam kartui jie galės pabaigti panašius pokalbius. Žinojo, kad Emilis dėl jos jaudinsis, bet pati Adora kur kas labiau nerimavo dėl jo saugumo ir mintyse pasižadėjo sau, kad būtinai atkreips į tai dėmesį, tačiau pačiam Markovic apie tai neužsimena,- Aš gerai perprantu žmones,-nežymiai gūžteli pečiais,- Nesunku bandyti nuspėti, kaip jie reaguos į tam tikrus dalykus.. Todėl ir nemanau, kad klystu,-ramiai paaiškina akimis nuslysdama iki Emilio lūpų ir nusprendžia šiam kartui daugiau nieko nebesakyti. Akivaizdu, kad jie turėjo ir taip kuo užsiimti, tai kam čia aušinti burnas. Vaikinui atsidūrus ties jos krūtine ir ten pradėjus darbuotis liežuviu, Ravenna tyliai atsidūsta ir įvėlus pirštus į Markovic plaukus tvirčiau juos trūkteli, taip tik rodydama, kaip jai patinka viskas, ką vaikinas daro. Prikandusi lūpą stebi, kaip jis šalina nuo jos kūno tą menką rūbelį, o tada gali iš toli pasigrožėti atsivėrusiu Lemaro kūnu, kuris kaskart ją veikdavo rodos vis stipriau. Emiliui pradėjus dėlioti bučinius ant jos šlaunies, apsilaižo lūpas nežymiai pasimuistydama ir akivaizdžiai norėdama daugiau. Kūnas prašėsi dar, o ir ji pati buvo pasiilgusi to, ką patirdavo kartu su Markovic. Nagais švelniai perbraukia per vaikino petį, o tuomet delnu keliauja jo ranka, jausdama kiekvieną tai įsitempiantį, tai atsileidžiantį raumenį. Žvilsnio nenuleidžia nuo Emilio ir vien akimis pasako kur kas daugiau, nei galėtų žodžiais, ir vien tų žvilgsnių šią akimirką visiškai užtenka pripildyti tai aistros kupinai tylai tarp judviejų.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 8080
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Gerard
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Tue Nov 27, 2018 12:03 am



Atsiverdavo Emilis tikrai retai. Nebuvo iš tų, kuris su visais draugais lengvai galėtų pasikalbėti jam jautriomis temomis. Tą galėjo padaryti vos su keliais žmonėmis. Tais, kuriais pasitikėjo šimtu dešimt procentų. O Ravenna buvo tiesiog ta moteris, kuriai atsiverti jam nebuvo sunku. Savaime išėjo ir tai buvo šiek tiek keista. Turbūt žinojo, kad ji nepradės jo guosti ir nesuoks įvairiausius saldžius žodžius, kurių Emiliui tikrai nereikėjo. Žinojo, kad ji su šia užduotimi susidoros profesionaliai ir tiesiog išklausiusi nepradės jo glebėsčiuoti ir sakyti, jog viskas bus gerai. Markovic reikėjo artumo, bet jam nereikėjo paguodos ar gailesčio. Ir matė iš Adoros akių, jautė, kad joje to nelabai ir rastų. Ir tai buvo labai gerai. Nes nenorėjo jaustis kažkoks silpnas. Toli gražu toks Lemaras nebuvo.
- Bet nenoriu dar kartą išvysti tave tokią sužalotą...Tu verta žymiai daugiau nei šitai,- ranka mosteli išilgai jos kūno, kurį sėjo įvairiausio dydžio mėlynės ir sumušimai. Jis neturėjo omeny tai, kad ji atrodė baisiai, tiesiog jam buvo skaudu tai matyti. Matyti ją tokia sumuštą. – Manau, kad iki galo nespėjai manęs perprasti. Tau dar daug ką sužinoti reikia, jog galėtum numatyti mano veiksmus ar reakcijas,- šypteli plačiau murmėdamas tiesiai į moters lūpas ir liežuvio galiuku perbraukia per jos apatinę lūpą. Kai dažniausiai per susitikimus jų kūnai vienas su kitu kalbėdavo, tai taip ir gavosi, kad jie iki galo net vienas kito nepažįsta. Galėjo tik spėlioti vienas kito būdą, profesija, dalykus, kuriuos mėgsta. Bet ta mistika Emilį visai žavėjo. Niekada nežinai, ko galima tikėtis iš Adoros. Bet tik ne tai, kad atvėrus jai duris jis pamatytų ją visą sumuštą. Mato, kad savo veiksmais prisišaukia Ravennos pasitenkinimo pilną veidą, kuris prašo tik daugiau ir daugiau, todėl nežymiai šypteli pusė lūpų. Panaikinęs tą vienintelį rūbelį nuo moters kūno, kelias akimirkas pasigroži atsivėrusiu vaizdu, rankomis slysdamas per jos iškilimus ir išlinkimus. Dėliodamas bučinius per visą jos vidinę šlaunies pusę, pasistengia tai daryti itin lėtai ir erzinančiai vis judėdamas arčiau kirkšnies. Atsidūręs šalia moters tarpkojo perkelia lūpas ant kitos šlaunies ir nusėja šlapiais bučiniais kitą šlaunį. Tokiais erzinančiais veiksmais erzina ir patį save, bet norėjo suteikti Adorai visokeriopą malonumą. Lūpas atitraukęs nuo jos kojos, kilstelėjo galvą ir užsimetęs vieną jos šlaunį sau ant klubo, reikliai įsisiurbė į raudonplaukės lūpas, vienos rankos pirštus panardindamas į jos švelnius plaukus.
Back to top Go down
avatar

You are wicked, and you are cruel, but my god, are you divine. Oh darling, how you burn.
Priority : careful. she crumbles empires with that laugh.
Posts : 33915
Accounts : celeste, elettra, max, neira
Name : Gabrielė
Ravenna Adora Belacqua

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Tue Nov 27, 2018 8:02 pm



Ravenna ir nelaikė Emilio silpnu. Kažin ar jie dabar būtų čia, jei ji tikrai taip galvotų. Juk jei ne Emilio ryžtas ir atkaklumas, jis, kaip ir bet kuris kitas vyras Adoros gyvenime, tikrai būtų greičiau nuleidęs rankas. Bet raudonplaukė kuo toliau, tuo tvirčiau įsitikindavo, kad Markovic palaužti tikrai nėra lengva. O jo papasakotos detalės apie vaikystę prie viso šito tik prisidėjo ir dar geriau paaiškino tam tikrus dalykus. Ir dabar moteris netgi jautėsi kiek artimesnė Emiliui, kažkokiu itin keistu būdu. Juk ir jos vaikystė nebuvo rožėmis klota. Nežymiai kilsteli lūpų kampučius po vaikino žodžių ir pakreipia galvą,- Nesijaudink dėl manęs, aš susitvarkysiu,-tarsteli net pati nebūdama tikra, kiek dažnai išvis tokie judviejų susitikimai tęsis iki tol, kol Ravenna privalės papasakoti Lemarui viską. Juk tikrai amžinai taip tęstis negali ir pati moteris tai kuo puikiausiai suvokė. Taip, ji mėgo žaisti su žmonėmis, bet Emilis buvo išimtis. Neketino jo vedžioti už nosies, o tam jau turbūt bet kokiu atveju būtų buvę per vėlu po šio vakaro, kai Adora atskleidė tam tikras detales apie save,- Na, man patinka iššūkiai,-sumurma dantimis perbraukdama per savo apatinę lūpą ir spoksodama Markovic į akis. Ji iš tiesų norėjo pažinti vaikiną. Tik vis dar nebuvo įsitikinusi, kad tai geras sumanymas, ir jos viduje virė tam tikra kova dėl to, ko ji norėjo, ir to, ką visgi reikėtų daryti. Akivaizdu, kad šį vakarą laimės pirmoji pusė. Jausdama, kaip Emilis niekur neskuba ją erzindamas, tyliai atsidūsta ir išriečia nugarą iš malonumo, suvokdama, kad jis bando jos kantrybę. Na, jam tikrai gerai sekėsi, nes šitoje srityje Ravenna dideliu kantrumu nepasižymėjo. Kur jau išliksi kantri, kai priešais tave toks vyras.. Būtų tiesiog nuodėmė. Vaikinui priartėjus instinktyviai kojomis apsiveja jo liemenį, taip prisiglausdama arčiau jo kūno, ir godžiai atsako į bučinį delnais slysdama žemyn Emilio šonais ir pirštais užkabindama jo apatinių gumelę. Neketindama ilgiau tęsti šitos nelygybės drabužių klausimu, tempia paskutinį vaikino rūbą žemyn kiek tik sugeba iš tokios pozicijos, o kai rankom tą daryti pasidaro sunku, pasitelkia savo pėdas ir labai meistriškai atsikrato tų niekam nereikalingų apatinių. Patenkinta nusišypso Lemarui į lūpas ir pradeda dėlioti bučinius ties jo žandikauliu, toliau leisdamasi kaklu iki jo tvirtos krūtinės, o rankų tuo metu irgi nepalieka be darbo ir spėja jomis pasidžiaugti Emilio tik ką atsivėrusiu persikėliu. Netrukus vienu delnu nuklysta prie Markovic darbui pasiruošusio draugo ir erzinamai lėtai perbraukia per visą jo ilgį. Žaisti mokėjo ir ji, tai tiesiog norėjo tą vaikinui priminti.
Back to top Go down
avatar

What are we if not vowels of thirst?
Priority : GIVE BACK MY BOOK AND TAKE MY KISS INSTEAD
Posts : 8080
Location : THE ONLY PEOPLE UP AT 3 AM ARE IN LOVE, LONELY, DRUNK, OR ALL THREE.
Accounts : Colette, Konstantin, Amara, Elisa, Caesar, Gerard
Name : Akvilė
What are we if not vowels of thirst?
Emil Lemar Markovic

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   Fri Nov 30, 2018 1:08 am



Emilis per daug nesigilino į jų santykius. Nebandė ieškoti paaiškinimo, kodėl kartais taip traukia tiesiog nuvykti ir pasiteirauti, kaip sekasi Ravennai ir sužinoti, ką ji veikia. Kodėl kartais kaip tik nenori kalbėtis, o tik šildyti ją savo glėby ir suteikti visokeriopą malonumą. Tokie klausimai tikrai egzistavo jo mintyse, bet jis nesiruošė dar ieškoti atsakymų. Turėjo minimalius paaiškinimus ir jam to užteko. Gilintis tikrai nesinorėjo, o ir nebuvo tas, kuris lengvai tvarkosi su savo jausmų pasauliu. Savikontrolė pas jį yra tikrai labai išlavinta, tačiau jausmai buvo visai kas kita. Tai jau ne jo kontrolėje.
- Jei kada spontaniškai manęs prireiks – žinai kur kreiptis,- tyliai sumurmėjo, žvilgsniu glostydamas moters veidą ir pirštų pagalvėlėmis perbraukdamas per jos šiek tiek ištinusį skruostą. Jie nebuvo tie, kurie vienas kitą paguosdavo ar išsipasakodavo, kas guli ant širdies, tačiau neabejojo, kad po šito vakaro šiek tiek viskas pasikeis. Bet į gerą pusę. Jeigu Emilis per daug nekamantinės moters apie jos darbą, jo pobūdį ir istoriją. Suprato, kad tai labai jautrios ir netinkančios temos jiems kalbėtis, bet puikiai save pažinojo. Žinojo, kad negalės ištempti ilgai, nieko nepaklausęs. Tai visiškai ne jo būdui. Jis buvo smalsus jaunuolis, o dar smalsesnis tada, kai jam svarbūs žmonės būna nuskriaudžiami. – Šitą tikrai spėjau pastebėti,- plačiau šyptelėjo, atplėšdamas savo lūpas nuo Adoros ir žvilgtelėdamas trumpam į jos šviesias akis. Vien iš moters alkano žvilgsnio galėjo pajausti jos norą artumui ir Emilį labai tenkino. Būdamas kartu su Belacqua jausdavosi tikrai daug pilnesnis nei visados. Vidų užklupdavo džiaugsmas, malonumas, pasitenkinimas. Tikrai negalėtų to atsisakyti ir palikti ją ramybėje, kai žino, jog pati to tikriausiai negalėtų padaryti. Bent jau taip manė. Lūpomis pakilęs nuo moters šlaunų link jos pilvo, pradėjo kilti į viršų, palikdamas šlapią takelį. Jaučia, kad jo apatiniai jau važiuoja žemyn, todėl akimirkai atsitraukia ir išlenda iš jų, numesdamas kažkur ant žemės. Vėl užgulęs moterį karštai įsisega į jos lūpas ir užsimetęs raudonplaukės šlaunį sau ant liemens švelniai įeina į jos vidų be jokių kitų ceremonijų. Ravennos prisilietimų užteko, kad vyrukas daugiau nebenorėtų laukti ir norėtų dabar pat suartėti su ja. Išleidęs duslią aimaną tiesiai į moters lūpas, švelniai suėmė jai už šlaunies, pasistengdamas ne per stipriai suspausti ir dantimis švelniai grybštelėjo Adoros apatinę lūpą, pradėdamas lėtais ir giliai įėjimais, jausdamas kaip po visą kūną pasklinda malonumas.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Svetainė/virtuvė (Ia.)   


Back to top Go down
 

Svetainė/virtuvė (Ia.)

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Ravenna Belacqua-