Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Privatūs staliukai

Share | 
 

 Privatūs staliukai

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Priority : Nights when we kept dancing, changing all our plans and making every day a holiday. Feel the years start burning, city lights they're turning, something 'bout this feels the same
Posts : 40882
Location : Tired of the days living in the dark she ran to the place where wild things are
Accounts : eva, neira, max
Name : Gabrielė
I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Elettra Hera Eliades

PostSubject: Privatūs staliukai   Fri May 04, 2018 8:25 pm


Back to top Go down
avatar

Posts : 73

Nael Elijah King

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 6:25 pm


-Naeli? Po galais, ar girdi mane?!
Vaikinas kruptelejo savo vietoje apsidairydamas. Jo jaunasis asistentas debsojo i savo bosa surauktu veidu, akivaizdziai nepatenkintas dabartine situacija. King'as jau pora savaiciu buvo lyg nesavas ir tai nepraslydo net pro to uzmarstaus padaro akis. Tokia situacija leido buti jam kiek izulesniam ir daug labiau familiariam su Naeliu, nei kad jam butu patike. Keista, taciau asistento nuostabai vyras nekreipe i tai perdaug demesio. Anksciau butu susilaukes kandaus komentaro, primenancio jam jo vieta, taciau dabar tuscios akys, zvelgiancios i jo veida, bylojo, kad tamsiaplaukis vis dar skendejo savo mintyse.
-Jie tuoj pasirodys. Ar gali susikaupti?
-As visada susikaupes.
-Klausyk, kas tau paskutiniu metu darosi?
King'as caktelejo liezuviu, nepatenkinta snuki nusukdamas kazkur i sali. Jis pasimuiste kedeje ir pagaliau issitiese, lyg tai butu jo zenklas, jog jis pagaliau pasiruose. Jauno vaikino tai nei kiek neitikino.
-Po tos vakarienes bokste tu kazkoks--
-Koks?
-Ne toks. Ne toks koks visada. Kazkas ten nutiko?
-Nieko nenutiko. - vyras piktai debtelejo i jaunuoli, kuris akivaizdziai jau ziojosi kazka sakyti, nenoredamas paleisti sios temos. - Pinigus tau moku ne uz buvima aukle ir manes priziurejima. Jeigu sakau, kad man viskas gerai, reiskiasi viskas gerai. Tavo darbas traukti mano subine is bet kokios situacijos, o ne klausineti, kodel ji iskyla. Got it?
Vaikinas giliai atsiduso, kazka burbteldamas panoseje ir sugrusdamas liezuvi i savo zanda, tvardydamas nora leptelti kazka garsiau. Jiedu tylejo, nebyliai zvalgydamiesi link iejimo, laukdami siandieniniu pietu kaltininku. Ilgai laukti nereikejo, tad abieju vyru veidai tuoj pat buvo papuosti dirbtinomis sypsenomis. Jie pakilo is vietos, pasisveikindami su pora vyru ir jauna dama, atliekancia, greiciausiai, sekretores pareigas. Prisedusi, ji tuoj pat issitrauke plansete, pradedama registruoti kiekviena vyru zodi ar veiksma. Malonios sypsenos slepe tiek pagiezos, kad ore tvyrancia itampa, rodos, galejai net pirstu paliesti.
Back to top Go down
avatar

Priority : Wasn’t that the definition of home? Not where you are from, but where you are wanted.
Posts : 1602
Location : france, paris.
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Caius S. Toussaint

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 7:06 pm



Pirmosiso savaitės Paryžiuje, o tėvai jau įdarbina savo dukrą atlinkti įkalbinėtojos pareigą. Tik ji nesuprato kaip jai tai padaryti? Tėvas sako buk graži ir viskas susitvarkys daugiau savaime. Grace net į galvą nešovė kas jos laukia. Tad mergina tiesiog pasipuošė, užsidėjo dailią suknele ir jau prie durų jos laukė vienas vyras, kuris prisistatė kaip tėvo bedradarbis. Kelionė buvo labai nejauki. Mašinoje sedėjo Grace ir dar du vyrai. Pokalbis buvo visiškas tik tam kad kalbėti, beveik tas pats kas klausti kokia mėgstamiausia tavo spalva. Jau dabar norėjo, kad visas šis susitikimas baigtųsi. Mašinai užgęsus, vienas iš vyrų atidarė Gare duris ir parodė restorano link, kur juos pasitiko jauna moteris ir vedė prie jų staliuko. Mergina sukiojo galvą į visas puses norėdama apsižvalgyti kas per aplinka ir tada.. Tada suprato, kad šis vakaras negali būti dar blogesnis ir geresnis tuo pačiu metu. Ji užmatė Naelą. Po pirmo ir paskutinio jų pokalbio po daug metų, nesitikėjo jį išvysti, bent jau ne taip greitai. Dar tada grįžusi namo turbūt negalo nustoti žliumbti, liejo ašaras dėl kiekvienos smulkmenos. Žingsniuodama paskui kartu su savo vakaro kompaniją ji negalėjo nutraukti akių nuo Naelo, tiesiog užsisvajojo, taip baisiai, kad trumpam atsiskyrė nuo savos kompanijos ir nežiūrėdama kas prieš ją atsitrenkė į padavėją, kuris ant padėklos nešė kelias šampano taure. - Atleiskit, atleiskit... - iš gėdos mergina pradėjo atsiprašinėti, kai taurių šukės jau pasiekė žemę. Visi atsisuko pasižiūrėti kas per triukšmo sukelėjo atvyko ir po kelių sekundžių turbūt pasijuokimo iš Grace, jie grįžo prie savų reikalų. Pasiekę savo stalą, Humphrey prisėdo prie stalo ir kol vyrai užsisakinėjo sau gėrimus, mergina nedrąsiai pasuko galvą link kairės pusės, kad bent akies krašteliu pamatyti King'ą. 
- Panele..? Panele.?
- Vyno taurės. Nesvarbu kokio. - greitai atsisuko atsakė ir šyptelėjo, o tada sutelkė dėmesį į abu vyrus. Vienas sedėjo šalia, kitas priešais. Pradėjo kalbėti apie tėvo siūlomas idėjas, kas neskambėjo labai prastai, kol šie nepasakė, kad jos tėvui reikia jų pagalbos tai įgyvendinti.
- Tai ko jus norite už tai? - primerkusi akis paklausė. Abu vyrai kalbėjo neaiškiai ir tarsi per aplinkui. Grace buvo sunku suvokti kas vyksta.
- Manėme tu turi minčių. - ir tada šalia esantis vyras uždėjo savo plaštaką ant jos šlaunies. Mergina sustingo. Net oda pašiurpo nuo šleikštulio. 
- Prašau patraukite ranką. - negalėdama pažiūrėti nei vienam akis stebėjo tik ant stalo esančias taures. Širdis daužėsi kaip pašėlusi, nes suprato kad jos šeima tiesiog nesveika. 
- Nagi. Juk nėra taip blogai. - šyptelėjęs šis spustelėjo stipriau merginos šlaunį ir jos visas kūnas įsitempė. Kvepavimas padažnėjo. 
- Prašau patraukite ranką. - atsisukusi griežtai pasakė ir savo ranka atplėšė vyriškio nuo savosios kojos. Bet vyras tiesiog nusijuokė. Jam tai atrodė tarsi koks žaidimas, nes turbūt tėvas kažką pripaistė ir ji turėjo jau įtarimą kas čia vykstta ar bent kas suplanuota buvo. 
- Viskas bus gerai. Tu padėsi mums, o mes tavo tėvui. - šlykštynei vėl šyptelėjus šis vėl uždėjo savo plaštaką ant jos kojos, tik ši kartą, lėtai slido jos šlaunimi aukščiau. Grace pradėjo nežmoniškai pykinti. Ji nežinojo ką daryti. Jos kūnas tarsi sustingo , o prota nebeveikė. Drebanti pasižiūrėjo pro dešinį petį gailesčio kupinu veidu bandydama surasti pagalbos.
Back to top Go down
avatar

Posts : 73

Nael Elijah King

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 8:58 pm



King'as atsilošė kėdėje, pirštais pabarbendamas per stalą. Nuskambėjęs pasiūlymas jo akivaizdžiai netenkino. Pasisukęs į asistentą susilaukė kiek kitokios reakcijos. Vaikino veide degė plati šypsena. Jei jis būtų sėdėjęs Naelio vietoje, akivaizdžiai jau spaustų partneriams ranką, pasiruošęs parduoti savo sielą. Jis pats, deja, nebuvo tokios nuomonės. Visada norėjo daugiau. Dabar ypač labiau nei bet kada anksčiau. Jo užgaidos buvo visiškai neracionalios...
-Ar turime susitarimą?
Elijah maloniai šyptelėjo, kilsteldamas vyno taurę prie lūpų, kad galėtų viduje paskandinti tą sukilusį kartėlį. Nekentė tokių slidžių tipų. Valstijose visi visuomet būdavo gan atviri rykliai, neslepiantys savo noro perkąsti kitam gerklę. Jo profesijoje tai buvo vertinama. Slidūs, manipuliuojantys tipai taip ir užsilikdavo apačioje, nepasiekdami tų aukštybių, link kurių taip noriai kilo pats King'as. Čia, Prancūzijoje, viskas, deja, vyko visiškai kitaip. Tai neprilygo Švedų linksėjimams, kurių dėka tu visada manai pasiekęs savo, vien tam, kad po ilgo monologo, apipilto jų pritariamomis remarkomis, susilauktum neigiamo atsakymo. Prancūzai tiesiog buvo...šliužai. Šliužai ir gyvatės, rijančios vienos kitas, kol jų pačių uodegos jau būdavo įstrigusios kažkieno kito gerklėje.
Ištuštinęs pusę taurės, vyras pastatė ją ant stalo, delsdamas duoti neigiamą atsakymą. Buvo akivaizdu, kad iš jo tikimasi paklusnumo ir palankumo. Regis niekas dar nebuvo pasimokęs, kad to vyras niekuomet nesuteiks. Šaltą jo veido išraišką perskaitė tik asistentas, kurio šypsena tuoj pat išgaravo, pavirsdama įtampa. Jis sugniaužė kumščius po stalu, pasiruošęs blogiausiam.
Situaciją išgelbėjo dievas, pasiuntęs angelą iš dangau. Quite literally. Triukšmas privertė visus sutelkti savo dėmesį į jo kaltininkę. Grace. Naelis pajuto, kaip nugara perbėgo šaltas šiurpas. Ankstesniame gyvenime, turbūt, buvo skerdikas, mat Karma paskutiniu metu buvo tikra kalė. Jų akys susitiko ir vyras suskubo jas nusukti tolyn nuo jos greičiau, nei bet kuris kitas sujudimą išgirdęs restorano lankytojas. Jis pradėjo kramtyti savo lūpą, lyg į bėdą įkliuvęs paauglys, kol asistentas nestulktelėjo jam su alkūne į paširdžius. Jis atsikrenkštė vėl nepatogiai pasimuistydamas vietoje. Vyro laimei kaip tik tuomet atnešė jų kepsnius.
-Atsisakau priimti bet kokius sprendimus su tuščiu skrandžiu. Tikrai negaliu leisti Jums sėdėti alkaniems, kol po nosimi garuoja Herland'o steikai... Tai būtų įžeidimas šefui. - King'as kalbėjo taip, tarsi juokautų, tačiau ir idiotui buvo aišku, kad jis stengiasi išvengti dabartinės situacijos.
Atsipjovęs gabalėlį mėsos, jis suskubo jį įsidėti į burną, kad kuo greičiau užčiauptų savo nasrus. Jis vėl pažvelgė į merginą vien tam, kad jų akys ir vėl susitiktų. Nė nepajuto kaip balsu nusijuokė, vos nepaspringdamas. Idiotas. Visa šita situacija buvo tikra tragikomedija. Kodėl ji visada pasirodydavo, kai jis turėdavo dirbti? Nuplovęs gerklėje užstrigusį kąsnį keliais dideliais vyno gurkšniais, jis balta šilkine servietėle pasivalė lūpas ir vėl vogčiomis pažvelgė į šviesiaplukę. Keista, bet ne tokios jos išraiškos jis tikėjosi. Ji atrodė...įkliuvusi. Maldaujančios merginos akys privertė jį instinktyviai atsistoti. Jis tą padarė prieš spėdamas pasiteisinti ar sugalvoti deramą atsiprašymą. Vyrų ir sekretorės akys įsmigo į jį. Jo asistentas kilstelėjo antakius, žvilgsniu akivaizdžiai reikalaudamas jo nepalikti. King'as tik maloniai šyptelėjo, atsiprašydamas.
-Regis matau porą man skolingų asmenų. Tikiuosi nesupyksite, jei pasinaudosiu šia proga juos prispausti.
Buvo neprotinga parodyti, kad kažkas jo vengia ar turi pakankamai didelius kiaušus, kad įniktų į skolą jo sąskaita, tačiau tai jau tapo jo asistento problema, mat Naelis sparčiu žingsniu artėjo link Grace staliuko. Vos po poros žingsnių jis iškart pastebėjo, kur buvo to šlykštaus padaro letena. Nuotaika iškart persimainė. Beeidamas jis, deja, nesugalvojo, ką protingo galėtų pasakyti. Nenorėjo kelti dramos. Negalėjo. Wait a second... Kodėl ne? Jis kaip tik turėtų norėti viską sugadinti merginos tėvui. Nekentė to vyro labiau, nei bet ko kito visame Paryžiuje. Troško jį visiškai sunaikinti. Tokia konfrontacija atrodė kaip ideali galimybė tą padaryti. Priėjęs jis vis dar maloniai šypsojosi, nužvelgdamas prie stalelio sėdėjusią trijulę.
-Sveiki, džentelmenai, - pratarė taip, tarsi jie būtų jo seni draugai. - Tikiuosi nesupyksite, jei pasiskolinsiu savo sužadėtinę?
Jis žengtelėjo arčiau merginos, uždėdamas savo rankas jai ant pečių ir pakšteldamas į žandą jai iš už nugaros. Apsimetė tik tuomet pastebėjęs vyro ranką tarp jos šlaunų.
-Ką po galais Jūs manote darantis??
Back to top Go down
avatar

Priority : Wasn’t that the definition of home? Not where you are from, but where you are wanted.
Posts : 1602
Location : france, paris.
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Caius S. Toussaint

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 9:44 pm


Yra svarbi priežastis kodėl moterys nesikiša į verslą arba kišasi. Vienos nenori suteršti savo orumo, o kitos siekia aukštumų guldamosios su visais į lovą. Čia vienintelis pranašumas, kurio vyrai negalėjo nugalėti. Grožis yra labai galingas ginklas, todėl visgi vyrai dažniausiai vengia moterų verslo kompanijoje. Bet Grace tėvas turbūt jau būtų galėjęs padaryti bet ką, kad tik pasiekti to ko jis nori. Jeigu su ramia sąžinė galėjo nužudyti savo anūką, labai realu, kad jam ir negaila buvo parduoti savo dukrą. Juk šito viso dalyko ir buvo esmė, tiesa? Negi neakivaizdu. Jam buvo nusispjauti kas nutiks jo dukrai, kaip ji jausis, jis tik norėjo savo. Savanaudis šūdžius. Per visus šeimos susitikimus kalbantis apie tai kokia svarbi yra šeima, kad dėl jos jis gyvena, kad nieko svarbiau už jo žmona ir vaikus nėra. Visiškas mėšlas, jis tiesiog slėpdavosi po tais žodžiais, kad niekas nepastebėtų jo tikrųjų kėslų. Kol nepažįstamojo vyro ranka kylo Grace šlaunimis, atrodo sudėjo visus taškus ant i ir ji pradėjo matyti viską labai aiškiai. Ji neturėjo šeimos. Gyveno iliuzijoje. Dėl to visiems ir buvo taip paprasta ja atsikratyti ir susigrąžinti tik tada, kada jiems jos reikėjo. Tai štai koks tas vienatvės jausmas. Merginos kūnas buvo sustingęs ir jautėsi siaubingai purvinas. Buvo net šlykštu galvoti apie save. Bet jugi ji galėjo patraukti vėl jo ranką, o jeigu nepavyks vėl, tai trečiam įspėjimui trenkti į tą naglą marmuze, kodėl to nedarė? Atsakymas paprastas. Humphrey nebuvo savarankiška. Dėl to ir buvo atplėšta nuo savų namų taip ilgai ir laikyta kaip kalinė, kad ji taptu pasimetusi ir realiai niekam tikusi. Širdis daužėsi kaip pašėlusi ir ėmė be proto svaigti galva. Atrodė, jog nebegali būti blogiau. Mergina jautėsi kaip niekas, tuščia vieta, kuria dabar taip po truputi ėmė mėgautis nepažįstamasis. Ta iškrypeliška šypsena, vien ją pamačiusi pradėjo pykinti. Ir tada.. tada išgirdo tą balsą, kuris suteikės tiek ramybės ir tiek pat kančios. Gyliai įkvėpė oro, bet negalėjo pakelti akių. Atidžiai klausėsi kiekvieno jo žodžio ir buvo gan ironiška, kai jis ją pavadino savos sužadėtinę, kai akivaizdžiai dar nesenai eifelio bokšte, pačioje nuostabiausioje vietoje visame Paryžiuje, jis parodė, kad jis nebenori šios merginos, kad niekad nebenorės. Vėl - niekam tikusi. Grace pajuto kaip iškrypelio ranka sustojo ir nejudėjo nei į priekį nei atgal, kai Naelas jam pradėjo pudrinti smegenis. Abu vyrai nusijuokė priimdami taip kaip kokį pokštą, tik kitapus stalo kitas kiek surimtėjo:
- O jūs busite?

Ir vėl prapliupo juoktis. Neatrodė, kad juos būtų labai sujaudinęs Elijaus pasirodymas. Grace tyliai sukikeno purtydama galvą į šoną. Bet tas kikenimas toks.. Skausmingas atrodė. Lyg tyčiotusi pati iš savęs. Lėtai pasuko galvą į vyrą, kuris dar laikė ranką ant jos drebančios šlaunies. - Jums niekad nereikėjo pokalbio. Jis nenorėjo kad kalbėčiau, tiesa? - drebančiu balsu paklausė ir buvo akivaizdu, kad kalbėjo apie tėvą, kurio ir buvo visas šitas planas. - Jus nenorėjote finansuoti idėjos, jis liko nepatenkintas, todėl jis jums pasiūlė alternatyvą. - Humphrey veide buvo ironiška šypsena. Jai nereikėjo atsakymų, Ji pukiai žinojo juos, senai žinojo, tiesiog būdami naivi, stengėsi įžvelgti kažko gero. - Mano tėvas jums pardavė mane. -konstatavusi faktą Grace stipriai įsikando į savo apatinę lūpą ir nebegalėdama daugiau čia sedėti tiesiog pašoko nuo kėdės. Net nepažiūrėjusi į Elijaus pusę ši prasibrovė pro visus stalus išėjimo link. Norėjo prasmegti skradžiai žemę. Dar truputi ir būtų užbliovusi turbūt per visą patalpą. Prisidengusi delnu burną ši realiai paspartinus žingsnį išbėgo laukan, nes darėsi blogą, trūko oro. Lauke gyliai įkvėpiai gaivaus oro ir pasirėmusi į koloną stengėsi nurimti. Pasuko galvą į gatves pusę ir leido pravažiuojančiomis mašinoms ją hipnotizuoti. Tik niekam tikusios, be savivertės merginos vaizdas jai stovėjo akyse.
Back to top Go down
avatar

Posts : 73

Nael Elijah King

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 10:10 pm



Naelis viduje tiesiog kunkuliavo. Šypsena veide buvo tiesiog sustingusi, lyg ant jo snukio kas būtų užpylęs cemento, tačiau jautė, kad akis tuoj pradės trūkčioti iš įtampos. Vyrai buvo gerokai už jį vyresni ir tikrai geresnėje pozicijoje, nei jis. Jis tą žinojo. Žinojo ir jie. Tai buvo akivaizdu iš jų žodžių ir kūno kalbos. Kartais pradėdavo gailėtis nepasekęs vyresnio brolio pėdomis ir neužmezgęs nelegalaus verslo. To idioto bent jau visi bijojo. Elijas čia skaitėsi niekas. Paikas, užgautas vaikas. Visa ši situacija gerokai kirto per ego. Juk jis galėjo jos išvengti... Galėjo elgtis taktiškiau.... Bet tai buvo ne jo stiliuje. Ne jo kraujyje. Nusileisti tokiem niekšams? Ha.
Merginos žodžiai sužadino visas ne tas stygas jo viduje. Jautė jos skausmą. Net toks idiotas, kaip jis, suvokė, kaip neteisinga visa tai buvo. Tačiau nesugebėjo prabilti. Nesugebėjo net pasijudinti iš vietos. Viduje tokį ilgą laiką kaupta agresija reikalavosi išleidžiama ir šįkart, priešingai nei bokšto aikštelėje, aplink buvo daug trapių dalykų, į kuriuos jis galėjo paleisti savo nagus. Jos šoktelėjimas jį kiek išmušė iš pusiausvyros. Vyras žengė porą žingsnių atgal, įsikibdamas į kėdę, kad nenugriūtų. Kai atsigavo, jo kumštis jau lėkė į to šliužo snukį. Manė, kad tik įsivaizdavo tą. Pasirodo ne. Pasirodo jaunatviškas įžūlumas ir savikontrolės trūkumas vis dar kunkuliavo jo kūne. Pasirodo jam nerūpėjo pasėkmės, ta galia, kurios jis manėsi taip siekiantis, ar jo paties imidžas. Nerūpėjo niekas. Giliai alsuodamas jis žvelgė į ant žemės su kėde parkritusį senį. Žvilgsnis į šalį. To niekšo draugas jau kilo nuo kėdės, pasiruošęs atsakyti Naeliui tuo pačiu. Žvilgsnis į kitą šalį. Jo asistentas atrodė pasiruošęs išsirauti plaukus iš galvos. Kingas suspaudė lūpas. Realizacija, kad Paryžiaus Karaliumi jis tikrai netaps, po truputį beldėsi į duris. Beliko tik bėgti.
Paleidęs į darbą kojas jis pasivijo merginą tik tuomet, kai ji jau buvo lauke. Sugriebė ją už riešo, gal kiek per stipriai, tačiau dabar visiškai nebegalėjo susivaldyti.
-Mums reikia dingti iš čia, - išbėrė apsidairydamas, lyg jį vytųsi didžiausias žvėris. - Dabar.
Nepaleisdamas jos rankos, vaikinas laipteliais nusivedė ją žemyn, iškeldamas savo delną, kad sustabdytų taksi. Įsitraukęs ją į automobilį, vairuotojui jis susakė savo namų adresą ir nutilo, žvelgdamas pro galinį langą į restorano įėjimą. Širdis nuo adrenalino plakė taip greitai, kad jis, regis, galėjo girdėti ją aidint, besiplaškant jo šonkaulių narve. Pirmą kartą, po ilgo laiko, jautėsi gyvas. Nusijuokė, vis dar negalėdamas savimi patikėti. Jautėsi lyg paauglys. Elgėsi kaip vienas, tad kodėl gi ne.
Back to top Go down
avatar

Priority : Wasn’t that the definition of home? Not where you are from, but where you are wanted.
Posts : 1602
Location : france, paris.
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Caius S. Toussaint

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Wed May 16, 2018 10:29 pm


Keistas tas gyvenimas. Gyveni pasiturinčioje šeimoje, kuri iš šalies atrodo tokia tobula, o viduje supuvusi. O Grace buvo to dalis. Atsirado ramuma, tarsi niekas daugiau neberūpėtų, tarsi netekusi prasmės. Net rėkti nebesinorėjo, jautėsi tokia pavargusi nuo visko.Atrėmusi savo šviesą galvą į koloną užmerkė akis laikė ašaras, kurios norėjo tekėti lyg kokia upe per juos skruostus. Ilgai vienatve ši nepasimėgavo, pajuto kaip jos riešas buvo sujimtas ir su didele jėga patraukta. Vos nuo kulniuku nenukrito, bet šiaip ne taip liko stovėti ant kojų. Nustebusi raudonomis akimis žiūrėjo į Naelą ir net nežininojo ką jam pasakyti. Visu pirma nelabai net gaudėsi kas čia vyksta, todėl tiesiog paskui jį nusileido laiptais ir sustojus mašinai įsėdo ją. Jautėsi kaip stipriai apsvaigusi, sedėjo mašinoje, neaišku kur važiuoja. Jis ją palietė, o Grace net nesuprato tarsi to. Sedėjo tarsi be gyvybės. Pasuku galvą į priešingą pusę nuo Elijaus žiūrėjo pro langą. Jausdama, kad štai parsiridena dar vienas graudulys, rankų pirštais įsikibo į suknelės kraštus ir užmerkė akis. Mašina nuvažiavo.
Back to top Go down
avatar

Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Priority : SUCCESS
Posts : 375
Name : Deim.
Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Lev Dionisio Beaumont

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Sun May 20, 2018 5:07 pm



Lev, kiek save prisimena, niekada nemėgo vėluojančių žmonių. Tas nemokėjimas suvaldyti laiko, nusistovėjusios tvarkos griovimas, ne tik savo, bet ir aplinkinių, varydavo vyrą iš proto. Beaumont kasdieninėje veikloje tai nutikdavo gana dažnai, tačiau nesutikdamas su tokia padėtimi tenkintis, ir į tai atitinkamai reaguodamas, jis niekada nevėluodavo. Lev dienotvarkė visada būdavo sustyguota minute į minutę, tad vėluoti vyrui jau būtų buvusi prabanga. Tad ir šiandien eidamas į valdybos susitikimą, restorano duris pravėrė penkiolika minučių ankščiau nei buvo sutarta. Nors apie šį susirinkimą ir pageidavimą jame dalyvauti sužinojo tik iš savo kliento, išvakarėse, tačiau lėktuvas Paryžiuje nusileido lygiai prieš valandą ir nesklandumų neiškilo. Spausdamas rankas prie staliuko dvejiems valdybos nariams ir advokatui, kuris kaip ir Lev atstovavo savo klientą, vyrukas persimetė keliomis mandagiomis frazėmis ir atsisėdo. Dvi vietos prie staliuko buvo likusios laisvos, tačiau Dionisius šio klausimo neiškėlė. Vyras tik akimis permetė susirinkimo dienotvarkę ir užsisakė juodos stiprios kavos be cukraus. Palaikydamas pokalbį Lev nuoširdžiai troško, kad dar neprasidėjęs susirinkimas kuo greičiau ir pasibaigtų, nes teismo posėdis, kuriame turėjo dalyvauti po šių pietų, intrigavo daug labiau.
Back to top Go down
avatar

We all eat lies when our hearts are hungry
Priority : We swallowed the chaos because we knew we didn't want to be ordinary.
Posts : 247
Name : K.
We all eat lies when our hearts are hungry
Dayton Forester

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Sun May 20, 2018 5:52 pm



Kai lygiai prieš keturiasdešimt aštuonias valandas Thomas pareiškė, kad ją priima į savo komandą naujam projektui ir nenori girdėti neigiamo atsakymo iš jos pusės, Daniela net neįtarė į kokią betvarkę bus įvelta. Dukterinėje vyro, kuris jau penkerius metus jai atstojo tėvą, firmoje ji ir taip buvo užsikasusi tarp bylų, kurias tuoj pat reikėjo taikiai išspręsti, o kai ant jos stalo atsidūrė trys dėžės nusiskundimų, moteris suprato, kad atsisakyti šio projekto tiesiog negalės. Kaip pasakyti "ne" žmogui, kuris tau padėjo atsistoti ant kojų po to, kai pro pirštus prasprūdo visas gyvenimas ir viska kas liko, buvo tik vardas ir aistra teisei? Teisingai, neiginys net negalėjo susiformuoti jos galvoje, vietoj to Danielos minčių katile pamažu formavosi strategija, kuri galėjo ištraukti firmą iš šitos nepalankios pozicijos.
Šiandien tamsiaplaukė turėjo būti supažindinta su likusia projekto komanda, kurią sudarė vien vyrai. Tai nebuvo stebinantis faktas, kadangi didžioji dauguma teisėsaugoje dirbančių asmenų buvo vyrai, nes daugelis, net ir šiais tolerancijos laikais, nepasitikėjo moters sugebėjimais pasiekti tam tikro tikslo. Visa laimė, kad Thomas toks nebuvo ir su nekantrumu laukė, kada galės pristatyti savo jaunąjį talentą kitiems. Įėję į restoraną ir pranešę apie rezervaciją, Daniela su Thomas patraukė jų stalelio link. Capaldi dėkingai perdavė savo paltuką priėjusiam padavėjui ir pirštais apglėbdama penkias rudas papkes nusekė paskui Thomas.
- Puiku, jūs visi čia, - taręs pagyvenęs, tačiau ne daugiau kaip 40 metų vyriškis, šyptelėjo pasisveikindamas su savo kolegomis, - susipažinkite su mūsų projekto mediatore Daniela Capaldi, - pristatęs moterį jis šiltai jai šyptelėjo ir mostelėjo kiekvieno vyro link, pasakydamas jų vardus.
- Malonu susipažinti, - mandagiai šyptelėjus Daniela su visais pasisveikino, kuomet jos žvilgsnis kiek per ilgai užsiliko ties Lev. Jos širdies ritmas pagreitėjo, o kūnu nuvilnijo keistai pažįstama banga. Kas per...?
Back to top Go down
avatar

Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Priority : SUCCESS
Posts : 375
Name : Deim.
Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Lev Dionisio Beaumont

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   Mon May 21, 2018 11:41 pm



Levas nesistebėjo ir šį kartą kartu su dokumentais, kurie išreiškė jo kliento požiūrį vienais ar kitais firmos klausimais, gavęs ir informaciją su ataskaitomis apie projektą, kurio ir ėmėsi Istvan su Beaumont net nepasitaręs. Tas vyrukas taip mėgo viskuo domėtis, išbandyti ir įgyvendinti, jog net nesvarstydamas užsigriebdavo viską kas jam tik būdavo siūloma, nesvarbu, kad tuo metu to mažiausiai reikėjo. Tačiau, kaip greitai susidomėdavo, taip pat greit tas įdomumas ir prapuldavo, o tie visi grandioziniai planai taip ir likdavo tik Levo reikalas, juk toks įtakingas, aukštą padėti ir autoritetą turintis jo bosas negalėjo sau leisti netesėti duoto žodžio ar pažadų. Štai ir dabar Levas turėjo leisti laiką Paryžiuje klausantis kaip jo kolegos aptarinėja vakarykštes futbolo komandos Saint-Germain rungtynes, kurias laimėjo lengva persvara 3-0, o tuo tarpu jo bosas šiuo metu leidžia laiką Rusijoje su draugais žaisdamas golfą. Kur čia teisybė?
Padėkojęs padavėjai už kavą Beaumont dar spėjo pro ausis praleisti šalia jo sėdėjusio kolegos kandžią pastabą, dėl jo kavos be konjako, kai vyrų akiratyje pasirodė Tomas. Levas gerai nepažinojo šio vyruko. Iš Istvano kalbų, o kiek ir pats spėjo nuomonę susidaryti, tai buvo protingas vyras, mėgstantis riziką, tačiau kad ir ko besiimdavo, tai pelną nešdavo tiek jam pačiam, tiek asmenims, kurie su juo bendradarbiavo. Levas maloniai nusišypsojo spausdamas Tomo ranką kai jo žvilgsnis užkliuvo už dailios moters, kuri ilgai nesislėpusi už savo kompaniono, su kuriuo atėjo, nugaros, pasirodė. Šviesus lengvomis garbanomis krentantys plaukai, mėlynos akys. Jis galėjo prisiekti, kad užuodžia gerai pažįstamą kvepalų aromatą. Tas panašumas pritrenkė. Jeigu nebūtų įsitikinęs, kad jo mylima moteris mirusi, būtų tikrai prisiekęs, kad tai ji. Akivaizdžiai gerėdamasis moters grožiu ir negalėdamas atitraukti akių Levas atsisėdo patogiai atsilošdamas kėdėje, bet tą akimirką kai mergina buvo pristatyta, išgirdo vardą, o tada ir pavardę, Tomo buvo gerokai išmaudytas dušu. Dabar Levas pasijuto visai taip pat, kaip jausdavosi pralaimėjęs bylą, nors nuo pat pradžių buvo aiškų, kad tiesa yra jo pusėje. Šį karta tai nebuvo byla, nebuvo ir kovos ringas, tai nebuvo sutapimas, tai nebuvo pokštas. Jis turi Danielos Capaldi mirties liudijimą.
- Labai malonu, Daniela. – tos malonios šypsenos jo veide nei su žiburiu neberasi. Žodžiai nuskambėjo šaltai, dalykiškai gal netgi atšiauriai, tad tikrai negalėjai pasakyti, kad jam malonu. Vienas po kito vyrai spaudė Capaldį ranką sveikindami ją įsijungus į jų gretas, tačiau tik ne Levas. Jis nebežvelgė į moters pusę, bet dėmesį sutelkė ties Tomu. – Ar pamiršai, kad sprendimų jau seniai nepriiminėji vienas, Tomai? Kodėl būtent ši mergina? Kodėl ne ta asistentė, kuria priėmei prieš keletą mėnesių? – paklausė kolegos spausdamas kavos puodelį tarp pirštų. Klausimų lavina ir suirzęs balsas neturėjo atrodyti nieko keisto. Dionisius visada buvo kandus, jam retai kas įtikdavo, jis nepraleisdavo progos prie ko nors prisikabinti, tačiau nuo jo sklindantis šaltis buvo akivaizdžiai adresuotas šviesiaplaukei. – Ką gali mums pasiūlyti? – šis klausimas jau buvo skirtas Danielai.  
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Privatūs staliukai   


Back to top Go down
 

Privatūs staliukai

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-