Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Staliukai - Page 2

Share | 
 

 Staliukai

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
avatar

Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Priority : after what seemed like a cliché, I feel robbed of a morning, no awkward searching for toothpaste or a housemate scorning
Posts : 2472
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love, brainy
Accounts : Ander, Jacqueline, Yashira & Federico
Name : bird cherry ❀
Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Charles Costello

PostSubject: Re: Staliukai   Wed Jul 04, 2018 7:17 pm



Charles dažnai jautėsi net pati savęs nepažįstanti, tad jei išgirstų kažką teigiantį, jog ją labai gerai pažįsta, iš to turbūt labai skaniai pasijuoktų. Net jei tai ir būtų pats Karsten, kuris gal ir pažinojo vieną jos pusę, ir kuris akivaizdžiai nemėgo, kai ji skleisdavo garsus, garsesnius už medžio lapų šnarėjimą.
- Nemanau, kad misteris aš-gyvenu-be-emocijų turi bent kokios kompetencijos ar įžvalgų šioje srityje, - atsiplėšusi pakelį cukraus, suberia jį sau į puodelį ir pasiėmusi šaukštelį jį imasi išmaišyti kavoje. Kiek nesuvaldė tono, girdėjosi irzlumas, bet turbūt tai būtų galioję tik jai ir Karsten, klausantis iš šono sunku būtų sekti apie ką eina monotoniška kalba. Maišo šaukšteliu gana ilgai, tai leido aprimti keliems jos vidniams balsams, kurie kasdien norėjo perplėšti vienas kitam gerklę. Apie tai, kokia psichozė dėjosi Char galvoje nežinojo niekas, net ir Karsten. Manė, kad jis mažiausiai ją šiuo atveju suprastų iš visų jos pažįstamų, įskaitant naująją asmeninę asistentę, kuri buvo bukesnė ir už nedrožtą pieštuką. Tad ne, impulsyvumas tikrai nebuvo jos sąlyginai nedidelio amžiaus.
- Tai aš tiek ir norėjau sužinoti, - pasako, galiausiai išimdama šaukštelį ir užgerdama pasaldintos kavos. Nežymiai susiraukė tarsi nustebinta to saldumo kurį pajuto, bet pratęsė gėrimą. Galėjo pasakyti ir kažką daugiau, bet matė, kad priekaištai Olesen neveikia. Tikėjosi, kad pats tariamai siekianti apginti ją suvoks jos baimę dėl šios tylos iš jo pusės. Tuo labiau turint galvoje jo mintį dėl seno jo amžiaus. Bet galbūt jis jau buvo susitaikęs su mintimi, kad bet kurią dieną jį gali pasitikti mirtis, kai Costello apie tai bijojo net pagalvoti.
- Jei manai, jog tai jau scena, akivaizdu, jog nesi dirbęs mados pasaulyje, - nesusivaldžiusi prunkšteli. Žinoma, kai tavo pasaulis apsiriboja vien minoru, tai taip jau nestebina, tačiau jai šita situacija darėsi juokinga, o ne neraminanti. - Žinai, nematau nieko blogo susirūpinti vyresniu kolega, netgi draugu, ir pasiklausti, kaip sekasi reikalai. Jeigu manai, kad atėjau kaži ko daugiau, seniuk, pamiršk tai, - galbūt kiek pašiepdam ankstesnius jo žodžius, sakinį užbaigia visiškai ramiai ir tvirtai. Tokia jau Charles buvo, gaudavo viską, ko įsinorėdavo, o jei negaudavo, tai labai greitai įsitikindavo, jog to niekada iš tiesų ir nenorėjo. Karsten, kad ir kaip jis dabar būtų užsivedęs mintimi, kad Costello puoselėja kaži kokius jausmus, šiai tendencijai nebuvo jokia išimtis.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 718
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Dominik; nayara; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Silvestro Rufus Briscoe

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Jul 09, 2018 11:54 pm



Kartais jis negalėjo skaityti Charles, negalėjo nuspėti tolimesnių jos veiksmų, elgesio. Tas neramino. Karsten mėgo būti vienu žingsniu priekyje, tai jam padėjo taip ilgai išsilaikyti šiame versle. Vyrą tiesiog buvo sunku pagauti, sunku nuspėti. Viskas tik dėl to, kad jis puikiai perprasdavo žmones - išmoko perskaityti jų kūno kalbą, pastebėti net menkiausius vienokių ar kitokių emocijų pėdsakus. Su mergina tą daryti buvo sudėtinga. Ji greitai keitė kaukes, greitai persijungdavo iš vienos nuotaikos į kitą. Tai neleido atspėti, ką tamsiaplaukė darys toliau. Karsten buvo sunkų perskaityti, nes jis beveik visad išlikdavo šaltas, nutolęs, lygus, o tuo tarpu Charles tiesiog šokinėjo nuo vieno prie kito.
- Tikriausiai tu teisi. Šioje srityje esu visiškai nekompetetingas, tačiau vis tiek manau, jog tai būtų geriausia, - Karsten nežymiai šyptelėjo. Merginos irzlumas jam pasirodė kiek komiškas, kaip ir jos žodžiai. Galbūt tokiu tonu ir pasirinktu žodynu Charles siekė vyrą suerzinti, bet tai nuoširdžiai kėlė jam šypseną. Gana retas reiškinys, atsižvelgiant į faktą, jog jį nervino visa galybė dalykų. Hasse leido trumpam stoti tylai, pamažu valgydamas savo pietus. Kurį laiką nieko nekalbėjo, tik užmesdavo akį į kavą maišančią Costello. Niekada neparodė to akivaizdžiai, bet rūpinosi ja. Tyliai, tarsi būtų šešėlis. Tamsiaplaukė vyrui buvo svarbi, labai svarbi, todėl jautė pareigą ją apsaugoti. Karsten niekad nepripažintų viso šito garsiai, tai netiko jo charakteriui. Vis dėlto, atstumdamas ją, vyras žinojo, kad merginą įskaudino, ir dėl to jam tikrai buvo sunku. Dabar irgi buvo sunku. Sunku vaidinti, kad tai nebuvo sudėtinga. Sunku sulaikyti viduje kylantį erzelį. Sunku pripažinti, jog nori vėl su ja dirbti. - Reikalai sekasi puikiai, ačiū, - po pauzės sausai atsakė ir pakėlė ledinį žvilgsnį į merginą. - Bent jau kol kas neplanuoju pasiduoti savo senatvei ir nusibaigti nuo insulto ar plaučių uždegimo. Malonu, jog rūpiniesi, - rodos, balsas skambėjo taip pat šaltai, tačiau vis tiek jautėsi sarkazmo gyslelė. Pasirėmęs į atlošą, Hasse nežymiai šyptelėjo. Įsimetė į burną kelis paskutinius kąsnius bei sudėjo įrankius į lėkštę. - Ar nori dar kažką sužinoti? O gal man bandyti atspėti? - baigęs kramtyti ir servetėle nusivalęs lūpas, paklausė.
Back to top Go down
avatar

Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Priority : after what seemed like a cliché, I feel robbed of a morning, no awkward searching for toothpaste or a housemate scorning
Posts : 2472
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love, brainy
Accounts : Ander, Jacqueline, Yashira & Federico
Name : bird cherry ❀
Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Charles Costello

PostSubject: Re: Staliukai   Fri Jul 13, 2018 9:02 pm



Charles buvo maža, tiek ūgiu, tiek svoriu, bet jos protas buvo visai neatitinkantis šito mato. Šiaip tuo paprastai nesigirdavo, nes jos mentalitetas daug ką, į ją žiūrint iš aukšto, manant, kad ši moteris visuomet buvo tiesiog turtingų tėvų mergaitė, kuriai terūpi tik madingi rūbai bei bateliai, nustebindavo. Žinoma, ne kiekvienam pasiseka kaip jai, kartu su nemažu IQ prisigriebus velniškai daug psichologinių problemų, bet turbūt tik Costello ir galėtų su jomis tvarkytis, taip normaliai ir nenuėjusi pas psichologą ir to profesionaliai neišsidiagnozavusi. Tai tik atneštų problemų į ir taip komplikuotą jos gyvenimą. Pirmiausia, į žiniasklaidą anksčiau ar vėliau išeitų žinia, kad ji nepilno proto, antra, reiktų pasipasakoti apie viską, tikrai viską, kad būtų prisikasta iki jos problemų, kas pastatys ją į tikrai nepatogią padėtį, ir galiausiai jai turbūt išrašys tablečių, kurios kirsis su jos antnuodžių bandymais, ar sukels kokią nepageidaujamą priklausomybę nuo jų, nors kol kas be jų jai juk irgi gerai. Bent ji jau taip save bando įtikinti.
- Gerai, ačiū už patarimą. Turėsiu omenyje, - priduria visai nesarkastiškai. Kažkaip aprimo, Karsten buvimas šalia anksčiau ar vėliau vis tiek nuramindavo, kad ir kiek nervindavo tai, kad jis į jos keliamus vėjus kone neatkreipdavo dėmesio. Net iš tiesų nesumelavo. Tik tai, kad ji turės tai galvoje dar nereiškė, kad jo patarimu ji pasinaudos.
- Karsten, tu negali savęs teisinti tuo, kad rūpiniesi manimi, o man susirūpinus tavimi vadinti tai scenos iškėlimu. This is not how this works, - papurto galvą dar paprieštaraudama, nes puikiai girdėjo tą sarkastišką gaidą jo balse. Balsas skamba ramiai, labiau iš veido buvo galima įskaityti, jog toks vyro elgesys ją išties skaudino. Skubiai kilsteli puodelį prie lūpų ir vėl nugeria nemažai pravėsusios kavos. Nemanė, kad vien intonacija šitaip stipriai ją paveiks, tad prireikia kiek laiko susiimti ir aprimti. Tai žinoma, judviejų pokalbiui nebuvo tokia ilga pauzė, užtruko gal tik kokią minutę, tačiau juk Char ir nebuvo ta, kuri tylėdavo. Dažniau pasakydavo kažką impulsyviai, gerai nepagalvojusi. Ir turbūt tik Karsten priversdavo ją gailėtis ką nors taip pasakius. Kiti jos pažįstami tiesiog bijodavo jos, nes Costello jų akyse privalėjo būti visada teisi.
- Pamėgink atspėti. Turiu dar vieną klausimą, - šypteli, prieš tai dar apsiraminančiai truktelėjusi lūpas žemyn. Puikiai žinojo, kad Karsten ją skaitė kaip atvirą knygą, bet šįkart ji neišsiduos. Bent vieną kartą jam nepasiduos, net jei tai ir kainuos draugystę, kuriai kompromisų darė daugiau nei bet kuriai kitai. Logika kalbėjo, kad tai nebuvo kažkoks didelis praradimas, bet emociškai tokiam žingsniui ji tikrai nebuvo pasiruošusi, ir tą puikiai suvokė pati.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 718
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Dominik; nayara; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Silvestro Rufus Briscoe

PostSubject: Re: Staliukai   Fri Jul 20, 2018 2:05 pm



Karsten visada žinojo, ką daro. Vienišas gyvenimas jam nebuvo likimas, veikiau pasirinkimas, kurį padarė labai sąmoningai ir vadovaudamasis racionaliu mąstymu. Tai jį tenkino, taip jis galėjo sėkmingai atlikti savo darbą. Ne tik kaip žudiko, bet ir dailininko. Juk dienos metu Olesen dalyvavo savo parodų atidarymuose, pardavinėjo paveikslus, dalino interviu apie savo piešinius įvairiems žurnalams, interneto portalams. Jis išgarsėjo kaip puikus grafikas, savo darbuose atskleidžiantis tamsiausius žmogaus sielos klodus. Atskleidžiantis dalykus, apie kuriuos nemalonu kalbėti garsiai. Tai buvo puiki priedanga. Niekas neįtartų menininko. Be to, piešti vyrui patiko. Tai buvo raminanti veikla, savotiškas būdas išsilieti. Jis nebendravo su žmonėmis, nekalbėjo apie tai, kaip jaučiasi, neatvėrė širdies ir nesidalijo patirtimi, todėl popieriaus lapas dažną kartą tapdavo tuo terapeutu, kurio kartais reikia kiekvienam žmogui. Karsten išmoko gyventi vienas, atsiskyręs nuo visų. Mokėjo tokiu gyvenimu mėgautis. Todėl jį taip sunku perprasti, sunku priremti prie sienos. Iš vėžių Olesen neišmuša net Charles kaprizai. Ji, nors ir vienintelis vyrui artimas žmogus, dar nebuvo prisikasusi prie Hasse sielos. Tokią jis turėjo, taip. Tik giliai giliai paslėptą ir niekam neprieinamą.
- Tavo susirūpinimas man labai glosto savimeilę, bet žinai, kad esu šimtu procentų savarankiškas, - jo veide sužaidė menkas šypsnis. - Nežinau, į kokią bėdą turėčiau pakliūti, jog nesusitvarkyčiau pats, - gan rimtai pridūrė, šįkart nežaisdamas jokių žaidimų. Kalbėjo taip, kaip yra. Su viskuo Karsten susidorodavo pats, kad ir kas tai bebūtų. Rankas laikė paguldytas ant stalo, sekundėlei žvilgsniu nukrypdamas į savo sulenktus pirštus. Per daug mintyse neanalizavo šio susitikimo. Taip, tai buvo netikėta, bet Olesen žinojo, jog amžinai merginos vengti nesugebės. Jiedu gyveno tame pačiame mieste ir sukosi panašioje veikloje, nenuostabu, jog judviejų keliai tiesiog ėmė ir susikirto. Idėja, kad Costello į šį restoraną atėjo specialiai, net nežybtelėjo vyro galvoje. - Klausimą? Įdėmiai tavęs klausau, - nors pats neseniai apie tai kalbėjo, Karsten iš tikrųjų niekad nežaisdavo spėliojimo žaidimų. Mėgo, kai jam viskas pasakoma tiesiai ir iš karto, be jokių didelių įžangų. Tikėjosi, jog Charles tą atsimena ir nespaus jo spėlioti, nes, tiesą sakant, vyras nelabai turėjo kokių idėjų. Jautė, jog viskas kaip ir išsiaiškinta. Akivaizdu, kad klydo.
Back to top Go down
avatar

Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Priority : after what seemed like a cliché, I feel robbed of a morning, no awkward searching for toothpaste or a housemate scorning
Posts : 2472
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love, brainy
Accounts : Ander, Jacqueline, Yashira & Federico
Name : bird cherry ❀
Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Charles Costello

PostSubject: Re: Staliukai   Fri Jul 20, 2018 7:05 pm



Žinoma, tokia priedanga buvo dėkinga ir pačiai Char. Vieša paslaptis, kad jau ne vieneri metai jiedu bando kartu kurti bendrą projektą, tačiau kai tai publikai atrodo tarsi tikras fiasko, už uždarų durų yra ilgi, netgi bjaurūs planai, kaip pasiglemšti sekančią auką. Costello negalėjo meluoti, toks dviveidiškumas, apsimetinėjimas ją netgi užvesdavo toliau elgtis taip pat nešvariai, to net padoriai neslepiant nuo įkyrių akių, kurios sekė pasaulinio lygio parfumerę.
- Aš irgi taip pat esu savarankiška. Nežinau, kodėl tu su manim elgiesi tarsi man būtų penkiolika, - priduria, vėlgi viską apsukdama iš savos prizmės. Akivaizdu, kad ir kaip moteris mėgino jaustis, kad jiedu yra lygiaverčiai, vis pagaudavo Karsten manant, jog jai reikia kažkokios priežiūros. Jei jau taip tai galėtų iškart jai auklę nusamdyti, būtų akivaizdu, kaip jis mąsto ir nereiktų čia nervintis dėl kaži ko. Aišku, gal ir pačiai Charlemagne mažiau reiktų taip viską rimtai priimti, galbūt būtent dėl tos priežasties ją ir laikė netiesiogine to žodžio prasme žemesne už save (nes tiesiogine tai ir taip buvo, ir nieko čia nepakeisi), toks užburtas ratas gaunasi.
Vos šyptelėjusi, kai Karsten atsisako žaisti spėliojimo žaidimą, dar gurkšteli kavos. Dievaži, koks jis kartais neįdomus.
- Kodėl manaisi esąs viršesnis už mane, nors ką čia mane, visus aplinkinius, vien dėl to, kad esi vienišius? Žinau, kad šlykštiesi tuo, kad nevengiu miegoti su tais žmonėmis, kuriais noriu ir taip dažnai, kaip noriu. Taip pat žinau, kad net man tapus pastovesnei nenudžiugtum, mačiau tavo šnairuojančius žvilgsnius į besiglaustančias praeivių poreles. Aš nepeikiu tavo pasirinkto gyvenimo būdo, bet jei tavo asmeninis gyvenimo būdas nėra mano reikalas, maniškis irgi nėra tavo. Ar tu tikrai nori to, kad visi aplinkui taptų tokie pat pilki, niūrūs kaip ir tu? - paklausia visiškai rimtu, ramiu, net nekaltinančiu balsu. Jai iš tiesų rūpėjo prisikasti iki atsakymo į šį klausimą šaknų. Ne vien savandiškai, nors tai irgi buvo faktorius. Tai turbūt buvo pats didžiausias skirtumas tarp jų, kuris iš dalies kėlė konfliktą ir dabar. Moteris puikiai suprato, kad Karsteno dar nepažįsta, tad tikėjosi taip bent kiek labiau prisikasti iki tikrojo, to taip slepiamo jo. Žinoma, iš kitos pusės pažiūrėjus toks Olesen socialinis nesusivokimas išėjo į naudą. Kad ir dabar. Bet kuris kitas žmogus būtų pripažinęs, susivokęs, kad Charles čia ir dabar atsidūrė tikrai neatsitiktinai ir būtent dėl to ji leido sau taip elgtis. Galų gale, kad ir kaip Hasse iš to bandytų išsisukinėti, jis jai rūpėjo - kaip partneris, kaip artistas, kaip draugas. Pati šiuo žodžiu nesisvaidydavo, kitiems jos aplinkiniams esant labiau pažįstamiems ar kolegoms nei draugams, o dėl Karsten... ji abejojo, ar jis iš viso supranta tą sąvoką, bet tai nieko joje, kas lietė vyriškį, nekeitė. Gal tik skaudino.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 718
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Dominik; nayara; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Silvestro Rufus Briscoe

PostSubject: Re: Staliukai   Fri Jul 27, 2018 11:26 pm



Na, jis nebuvo supratingas žmogus, tas akivaizdu. Karsten mėgo dalykus pasukti savaip, viskam pritaikant savo gyvenimo filosofiją. Ką galvoja ir daro kiti, mažai jį domino. Charles jam buvo tarsi dukra, kurios niekada neturėjo ir neturės. Žmogus, kurio saugumas vyrui buvo itin svarbus, nors to niekada atvirai ir nepripažino. Merginą Hassei norėjosi saugoti, nustumti nuo visų galimų pavojų. Ji gerai dirbo, stebėtinai gerai, tačiau prarasti jos nesinorėjo ne tik dėl to. Nors ir dievindamas vienišą gyvenimą, Karsten irgi pajusdavo poreikį su kuo nors pasikalbėti. Galų gale, pasiginčyti. Kitokiu atveju turbūt išvis užmirštų, kad gali kalbėti.
- Aš nesielgiu su tavim kaip su vaiku, - tuojau pat paprieštaravo, nežymiai suraukdamas nosį. - Tai, kad darai tokią prielaidą, ir parodo, jog vis dėlto nesi tokia savarankiška. Kad ir kokia gera būtum, ateis diena, kai papulsi į bėdą. Tuomet man padėkosi, - gūžtelėjo pečiais, net neketindamas priimti minties, jog vis dėlto šiek tiek per daug saugo Costello. Bet frazės, kaip "tu man brangi" ar "esi man tarsi šeima" nebuvo vyro žodyne. Jis niekada nepasakys to garsiai, net sau. Tokius dalykus išsiaiškinti jau buvo pačios tamsiaplaukės valioje, kiek per stiprų Olesen rūpestį ji galėjo interpretuoti kaip tik nori. Suspaudęs lūpas, Karsten kelias akimirkas tylėjo. Žvelgė kažkur tolyn, skenavo žmones, sėdinčius restorane. Net nežiūrėjo į Charles, buvo apie kažką pernelyg susimastęs, idant galėtų susikoncentruoti būtent ties ja. Pažvelgė į merginą tik išgirdęs klausimą, kuris iššaukė menkutį šypsnį įprastai surauktame vyro veide. Karsten nežymiai papurtė galvą. Na, jis neteisė žmonių dėl pasirinkto gyvenimo būdo. Jis tiesiog teisė žmones apskritai, paprasčiausiai jų dėl kažkokių priežasčių nemėgo. Tokia buvo vyro natūra, pastarąją sunku paaiškinti. - Aš nieko nenoriu, Charles, nebūk kvaila. Mano gyvenimas yra mano reikalas, kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tik jo reikalas. Aš nesu už nieką viršesnis. Moralinėje sistemoje matyt esu netgi pačioje apačioje, - Karsten gūžtelėjo pečiais. - Tai, kad kreivai į ką nors pasižiūriu, toli gražu nereiškia, jog save laikau aukščiau jų. Tiesiog toks esu ir vargu ar tą įmanoma kaip nors pakeisti. Nemaniau, kad taip viską sureikšmini, - vyras pirštais pabarbeno į stalą. Neketino pernelyg išsiplėsti, ir taip pasakė per daug. Jis niekada neatsiskleisdavo kitam žmogui, net Charles. Manė, jog pažinoti jį visiškai, iki pat galo, yra per daug kėblu bei pavojinga.
Back to top Go down
avatar

Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Priority : after what seemed like a cliché, I feel robbed of a morning, no awkward searching for toothpaste or a housemate scorning
Posts : 2472
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love, brainy
Accounts : Ander, Jacqueline, Yashira & Federico
Name : bird cherry ❀
Lay me on the table and we can say that we invented a summer lovin' torture party
Charles Costello

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Jul 30, 2018 12:35 am



- Bet ar tikrai? - kiek paraukusi savo nosytę, kurią dažnas, net neprašytas pavadina miela, vos išgirsta apie jos kažkada būsimą padėką. Gal ir nebūtų suabejojusi jo žodžiais, o savimi, kad ne taip perskaitė jo siunčiamus ženklus, nes emocijomis, to, ką jis dažniausiai nebyliai išreiškia, nebūtų galima pavadinti, bt jai šie jo žodžiai pasirodė prieštaringi buvusiems. - Beje, ta diena jau atėjo. Tik nebuvo panašu, kad tau tai rūpėtų, - šypteli, pasakiusi tai visai ramiai, nepanikuodama ir nereikšdama kažkokio nedėkingumo. Tai, kad Karsteno užnugarį turėjo, buvo dėkinga, bet tikrai jį jautė ne visada, ir nemanė, jog tas dalykas buvo garantuotas, kaip ir dabar, apie ją suuosus vienai žudikei. Laimei, Char buvo gana neakiplėšiška ir viskas pasisuko į gerąją pusę, bet, vargu, ar Olesen ji pasakys šią detalę. Galbūt šia moterimi ilgainiui ir pakeis jį, šiuo metu neatrodė sudėtinga rasti už jį patikimesnių žmonių. Ar bent jau tokių, kurie neišsisukinėtų, net jei ir vienas kitam prieštarauja du vienas po kito sekę jų sakiniai.
- Kaip manai, iš ko man tada spręsti, apie ką mąstai? Aš puikiai suprantu, kad šį tą sureikšminu daugiau nei turbūt turėčiau, bet man tiesiog labai sunku su tavimi bendrauti, kai nei tavo žodžiai nėra patikimi ar išsamūs, o žvilgsniai dažniausiai visai apatiški ir abejingi, - pripažįsta atsidusdama. Šiaip jau Costello buvo ekstrovertė ir socialiniai aktyvus gyvenimas jai teikė energijos, bet Hasse dažnai, jei ne visada buvo išimtis, iš jos jėgas siurbdamas tarsi koks vampyras. Nelabai tikėjo tokiomis teorijomis apie energiją, bet iš patirties žinojo, kad iš čia išeis visiškai suirzusi, nors ir pats vyriškis dar jos neerzino, kaip dauguma jos aplinkinių, su kuriais ji tvarkydavosi be didelių problemų.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Staliukai   


Back to top Go down
 

Staliukai

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-