Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Staliukai

Share | 
 

 Staliukai

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Priority : Nights when we kept dancing, changing all our plans and making every day a holiday. Feel the years start burning, city lights they're turning, something 'bout this feels the same
Posts : 40885
Location : Tired of the days living in the dark she ran to the place where wild things are
Accounts : eva, neira, max
Name : Gabrielė
I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Elettra Hera Eliades

PostSubject: Staliukai   Fri May 04, 2018 5:25 pm


Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 760
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Lev; Violetta; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

PostSubject: Re: Staliukai   Thu Jun 14, 2018 4:25 pm



Paskutiniu metu namie Karsten valgė labai retai. Atsirasdavo vienas ar kitas neatidėliotinas reikalas, daug laiko vyras praleisdavo mieste, todėl ir šįkart užsuko pietų į restoraną. Buvo pamėgęs šią vietą, gal buvo kiek brangoka, bet tą sau Hasse galėjo leisti. Šiaip nebuvo išlaidus žmogus, neturėdavo poreikių, kuriems patenkinti reikėjo didelių finansinių išteklių, bet niekad pernelyg griežtai ir netaupė. Pinigų netrūko, todėl juos buvo galima išleisti skaniems pietums, taip? Galų gale, kažkur vyrui pavalgyti reikėjo, o nežinomose vietose lankytis jis nemėgo. Čia galėjo būti garantuotas, jog gaus skanų ir kokybišką patiekalą. Padavėjo palydėtas prie laisvo staliuko, Olesen sausai padėkojo ir atsisėdo. Atsivertęs meniu, bent dešimt minučių žvilgsniu skenavo visą patiekalų sąrašą. Priėjus jaunai padavėjai, Karsten užsisakė gabaliuką vegetariško grybų apkepo bei stiklą viskio. Mėsos nevalgė jau daugybę metų, todėl šiam restoranui buvo pasidėjęs dar vieną pliusą - vegetariški patiekalai čia būdavo tiesiog puikūs. Ramiai laukdamas, vyras klausėsi iš kolonėlių sklindančios muzikos bei kažką skaitė mobiliojo telefono ekrane. Šįkart niekur neskubėjo, tad leido sau truputėlį atsipalaiduoti.
Back to top Go down
avatar

I am the quiver in your bones when you get annoyed
Priority : behind every successful woman is herself
Posts : 2806
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love
Accounts : Ander, Luc & Helle
Name : bird cherry ❀
I am the quiver in your bones when you get annoyed
Rhodia L. Sarafyan

PostSubject: Re: Staliukai   Thu Jun 14, 2018 5:07 pm



Po pastarojo judviejų susitikimo, Charles tiesiog nenorėjo apie jį pagalvoti, bet pastaruoju metu tokias mintis keitė kaltė, nenoras, jog jų partnerystė nutrūktų bei netgi šiokia tokia gėda, kas moteriai tikrai buvo naujiena. Bet kita vertus, jų santykiuose jai daug kas buvo nelabai ištirta teritorija. Šiandieną ką nors dėl to padaryti, o ne tik sau skųstis skęstant mintyse, pasirodo restorane, kurį, kaip žinojo, Karsten jau senokai buvo pamėgęs. Vos įėjus prie jos prišokusiai padavėjai atsisako būti jos vedama prisėsti, puikiai žinodama, ko atėjo. Negavusi tiesiog išeitų, nes alkana šiuo metu tai tikrai mažiausiai jautėsi. Neilgai trukus, akies krašteliu užmato vyriškį, kurio ir ieškojo, nutaiso turbūt pačią netikroviškiausią plačią šypseną ir netrukus klesteli priešais jį.
- Tikiuosi neprieštarausi, jei prisėsiu šalia? - paklausia vietoj pasisveikinimo, negana to, kad perklausė jau po viso to. Na, Costello visuomet vadovavosi posakiu, jog lengviau prašyti atleidimo nei leidimo, bet žinant ją, ir atsiprašymas pasirodė gana sudėtinga užduotis. Puikiai nutuokė, jog jos veidą švedas šiuo metu mažiausiai norėjo matyti, bet moteris tokiu gestu aiškiai parodė, jog prieštaravimų nesiklausys, tad aušinti burnos tuo neverta. Geriau jau būtų šokti iškart prie dramblio kambaryje, nes ji šiuo metu labiausiai norėjo tiesiog išsinerti iš odos it gyvatė, tačiau Char dar ne tokia akiplėšiška, kad nebandytų savo akiplėšiškumo užglaistyti paviršutinišku mandagumu. O jau ir taip prisėdusi iš pasalų, nenorėjo dar kaip nors labiau vyriškio užsipulti, anaiptol.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 760
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Lev; Violetta; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

PostSubject: Re: Staliukai   Fri Jun 15, 2018 4:46 pm



Akimis bėgiojo per naujienų tinklaraštį, ieškodamas kažko, kas turėjo jį sudominti. Atrodė lyg nuobodžiautų, bet taip toli gražu nebuvo. Laiką Karsten dažnai leisdavo savo paties kompanijoje, jam niekad nereikėjo kito žmogaus, idant jaustųsi maloniai. Buvo įpratęs būti vienas, juk šeimą paliko dar jaunystėje, o niekada nebuvo nei vedęs, nei turėjo planų to padaryti. Įnykus į mobilųjį, šiek tiek sušlubavo Hassės budrumas. Tikriausiai taip paaiškintų, kodėl gi po velnių nepastebėjo, jog prie jo staliuko priartėjo dar kažkas. Pirmiau nei moters balsas Olesen dėmesį atkreipė pažįstamas kvepalų aromatas. Vis dėlto, parodyti, jog buvo nustebintas, vyras neskubėjo. Ramiai įsimetė telefoną į švarko kišenę bei iš lėto pakėlė akis į Charles. Sekundėlę tylomis žvilgsniu tyrinėjo jos veidą, kol galų gale papurtė galvą.
- Sėskis, - prikimusiu balsu atsakė, akivaizdžiai ignoruodamas faktą, jog tamsiaplaukė jau sėdi. Liežuvio galiuku brūkštelėjo sau per apatinę lūpą ir atidžiai įsižiūrėjo į Costello. Po paskutiniojo judviejų susidūrimo, vyras žinojo, kad žymiai paprasčiau bus su ja nebendrauti. Nebuvo kvailas, todėl sąmoningai atsiribojo nuo merginos, imdamas iš lėto nutraukinėti visus kontaktus. Durų neužvėrė staiga, idant jai kiltų kuo mažiau įtarimų... bent jau Karsten tikėjosi, jog taip bus. Savaime suprantama, kad žinojo, jog Charles apmulkinti yra kur kas sudėtingiau nei atrodo. Pats vyras pernelyg neišgyveno. Ji, žinoma, buvo Hassei labai svarbi, bet jis vadovavosi filosofija niekada nieko nesigailėti. Todėl nesigailėjo ir sprendimo moterį nuo savęs atstumti. - Kaip laikaisi, Charles? - ramiai, lygiai pasiteiravo, gan atidžiu žvilgsniu stebėdamas jos veidą.
Back to top Go down
avatar

I am the quiver in your bones when you get annoyed
Priority : behind every successful woman is herself
Posts : 2806
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love
Accounts : Ander, Luc & Helle
Name : bird cherry ❀
I am the quiver in your bones when you get annoyed
Rhodia L. Sarafyan

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Jun 19, 2018 1:19 pm



Ateidama pastebėjusi, kad Hasse sėdi vienas prie telefono, puikiai žinojo, kad sudrums vyro vienatvę, abejodama, jog jis kažko laukia. Na, bet akivaizdu, kad Char pervertino tame savo jėgas ir iš tiesų nepažinojo vyro taip gerai, kaip kad ji maniusi, bet ir sau sunkiai tai pripažino. Po jo nepaprieštaravimo prisistačius padavėjai paprašo vanilinės latte puodelio, tik papurtydama galvą į klausimą, ar nenori ko nors daugiau.
- Nežinau, o ką nori išgirsti? Tai, kad man šiek tiek liūdna, jog net nebandei susiekti, ar tai, kad man pikta ant savęs, jog nesuvaldžiau savo jausmų? ar tik patikinimo, kad jei tik nori, tarp mūsų gali niekas nepasikeisti? - lėtai ir bene be emocijų žeria variantus. Iš ano susitikimo pasimokė, kad po šalta Karsten išore slypi lygiai toks pat šaltas vidus, nesušyldantis jai elgiantis ne taip panašiai į bejausmį robotą ar šiek tiek pakeliant balsą. Costello jau kuris laikas stūmė jausmus į šalį, vieną kartą va pratrūko, bet daugiau tokios klaidos nekartos, anksčiau ar vėliau visai tai pamirš, visada pamiršta. Net pati nebežinojo, ko tikėjosi tokiu poelgiu, romantiniai santykiai nebuvo jos stiprioji pusė. Ar išvis jos pusė. Kita vertus, net nepaisant to, manė, kad Olesen kompanijos jai reikėjo. Atiminėti žmonių gyvybes nebuvo emociškai lengvas verslas, tad turėti partnerį, kuriam gali išsipasakoti nebijodamas pasėkmių buvo iš tiesų maloni išeitis.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 760
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Lev; Violetta; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

PostSubject: Re: Staliukai   Sat Jun 23, 2018 10:20 pm



Tai, kad mergina čia netikėtai prisėdo, Karsten visiškai nenervino. Jam buvo įdomu, ką Charles ketina pasakyti. Vengti jos buvo itin patogus variantas, bet vyras žinojo, jog to amžinai daryti nepavyks. Jis nebuvo pasiryžęs aiškintis, neketino kalbėti apie tą įvykį ar išvis ką nors aptarinėti. Costello jo gyvenime buvo pakankamai svarbus žmogus. Toks svarbus, kad Hasse nuo jos atsitraukė, idant nesukeltų daugiau problemų. Tai toli gražu nereiškė, jog mergina jį erzino ar kaip nors nemaloniai veikė.
- Norėčiau išgirsti tiesą, Charles, - nekreipdamas dėmesio į šaltai pažertus variantus tiesiog ramiai atsakė. - Man neįdomu tai, ką gali sugalvoti, kad mane neva nuramintum. Kažko tavęs klausdamas tikiuosi išgirsti tik tiesą ir tą pati žinai, - kalbėjo lygiai, šaltai. Neleido emocijoms prasiveržti pro balsą, nes tai dabar būtų visiškai ne paranku. Išties, Karsten šiek tiek erzino toks tamsiaplaukės nusiteikimas. Restorane kelti scenos jis neketino, todėl bandė elgtis kuo ramiau, kuo racionaliau. Aiškinti savo veiksmų tikrai nesiruošė, nes žinojo, jog jo motyvai liktų merginos nesuprasti. Jos charakteris dažnai stebindavo Karsten, todėl vyras buvo beveik įsitikinęs, kad ir šįkart Charles gali pažerti staigmenų. Dirstelėjęs į laikrodį, Olesen tyliai atsikrenkštė. - Juk žinai, kad man svarbu, ar neturi jokių problemų, todėl net neprikaišiok man, jog tave užmiršau. To niekad nebuvo ir nebus, - dar pridūrė, šįkart jau kalbėdamas kiek griežčiau.
Back to top Go down
avatar

I am the quiver in your bones when you get annoyed
Priority : behind every successful woman is herself
Posts : 2806
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love
Accounts : Ander, Luc & Helle
Name : bird cherry ❀
I am the quiver in your bones when you get annoyed
Rhodia L. Sarafyan

PostSubject: Re: Staliukai   Mon Jun 25, 2018 12:01 am



- Žinau, tavęs nuraminti juk ir neįmanoma, - šypteli, visai nekarčiai, nors intonacija buvo galbūt ir kiek kaltinanti. Kartais tiesiog dievino tai, kad Karsten buvo šaltas ir nepalekiamas, kartais jai tai būdavo kone nepakenčiama. Nemėgdavo su kuo nors taikstytis, nusileidinėti, nes jei ir žinojo klystanti ar žinojo, kad dėl jos klaidų jis jos neteis. Galiausiai atsidūsta vėlgi pripažindama nedidelį pralaimėjimą. - Tiesa... tiesa ta, kad mano pulsas pastoviai pakilęs iki šimto. Sunku ir bluostą sudėti, kai nežinai, ar tavo partneris kada nors grįš, - kilsteli delną, parodydama, kad dabar neleis jam įsiterpti ir jei ne priešgyniauti, tai išsisukinėti. - Žinau, kodėl taip pasielgei, puikiai suprantu, kaip visa, ką tada pasakiau ir padariau, atrodė. Tik nesuprantu, kodėl sakai, jog manęs neužmirštum, jei taip paprastai nuo manęs atsiribojai. Šitas verslas yra velniškai vienišas, Karsten. Gal tau ir paprasta apsimesti, kad taip nėra, bet pats puikiai žinai, kad man šitai sekasi sunkiau, - priekaištauti, jog bent žinutę galėjo parašyti, kaip kokia mama paaugliui, negrįštančiam namo laiku, neketino, bet tik todėl, kad nematė reikalo tiek nusižeminti anksčiau laiko.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 760
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Lev; Violetta; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Jun 26, 2018 12:36 am



Trumpam vyro mintis išblaškė prie staliuko pasirodžiusi padavėja. Karsten sausai padėkojo, į rankas pasiimdamas įrankius. Kažkaip įtariai tarp pirštų pavartė šakutę, kol galiausiai tik atsiduso ir įsimetė pirmą patiekalo kąsnį į burną. Išklausė Charles, tačiau pernelyg ryškios reakcijos į jos žodžius neparodė. Kažką vis dėlto pajuto - juk galų gale ji vyrui buvo artimiausias žmogus šiame mieste. Gal net gyvenime. Hasse jau eilę metų nebendravo su savo šeima. Žinojo, jog abu tėvai jau mirė, bet jokio ryšio su broliu ir seserimi nepalaikė. Niekada nebuvo artimas su jais, todėl kam stengtis kažką pakeisti dabar, kai jau ilgas laikas yra praleistas toli nuo gimtinės, o ir galva pražilusi.. Iš Stokholmo Karsten išvyko dar labai jaunas.
- Mus teskyrė skambutis, Charles, o ne tūkstantis mylių, - baigęs kramtyti, Olesen nežymiai suraukė nosį. Suprato, kad veikiausiai tamsiaplaukę labai skaudino, tačiau nenorėjo, jog ji puoselėtų jausmus, į kuriuos vyras atsakyti negalėtų. Išvis, jokie jausmai judviejų veikloje nebuvo reikalingi, todėl Karsten norėjo, idant mergina visko kuo greičiau atsisakytų. - Jeigu pati supranti, kodėl pasielgiau taip kaip pasielgiau, tai kažin ar dar yra, ką diskutuoti. Atsiriboti nereiškia užmiršti. Tavo problemos vis dar tebėra mano problemos ir nepaisant visko aš tave iš jų ištraukčiau. Tik nenoriu, kad tikėtumeisi neįmanomų dalykų, - kalbėjo griežtai. Neketino žaisti, todėl viską pasakė tiesiai, pernelyg nevaikščiodamas aplink. Įsimetęs dar vieną kąsnį, suvokė, jog pamažu praranda apetitą. Dėl to irgi kažkiek susierzino. - Jeigu nori šiame versle išlikti, privalai susitaikyti su vienatve. Amžinai tavęs neprižiūrėsiu, užsilenkti galiu kad ir rytoj. Aš ne tik dirbu pavojingą darbą, bet dar ir esu senas, - vyptelėjo, pasiremdamas į kėdės atlošą.
Back to top Go down
avatar

I am the quiver in your bones when you get annoyed
Priority : behind every successful woman is herself
Posts : 2806
Location : you might need me more than you think you will, come home in the car you love
Accounts : Ander, Luc & Helle
Name : bird cherry ❀
I am the quiver in your bones when you get annoyed
Rhodia L. Sarafyan

PostSubject: Re: Staliukai   Wed Jun 27, 2018 8:38 pm



Padėkojusi už kavą, netrukus kilsteli puodelį ir nieko nedelsdama paragauja. Per šitiek metų išmoko, jog skųstis reikia iš karto, o ne laukti. Apskritai, kaip kartais išranki užeigų lanktytoja, darbuotojams ji buvo tobulai pakenčiama. Žinoma, Charles ir visais kitais gyvenimo atvejais turbūt galima būtų taip apibūdinti, bet čia jau kita tema.
- Ir vis dėlto, jokio skambučio ar atsako į žinutes nesulaukiau, - visai ramiai atšauna. Nesielgė kaip paauglė, ir nerašė kas dvi sekundes. Apskritai, tokių išsiuntė viso labo kelias, poros dienų tarpais. Žinojo, kad tokioje darbo srityje tikrasis telefonas nebuvo prieinamas, bet neatsakymas į kelias eilutes šįkart aiškiai bylojo apie nenorėjimą bendrauti. Tai net nebuvo pernelyg asmeniškos žinutės. Vieną kartą paklausė, ar jam viskas gerai; kitą priminė, jog jie taip lengvai visko nutraukti nebuvo įmanoma. Šiuo metu Costello bandė tvarkytis su vienu užsakymu, gamino nuodus, kuriuos ankstesniu jų susititarimu, turės pakišti Karsten ir jau vien tai, jog nežinojo, kaip teks išsisukti be jo, ją vertė labai nervintis. Kiek žinojo, jis su auka buvo užmezgęs ryšį, o ir šiaip taikinys nebuvo iš tų, su kuriuo garsi parfumerininkė galėtų turėti kažką bendro. Kaip nors, turbūt išsisuktų ir pati, tačiau laikas jau ir taip lipo ant kulnų ir tokios kliūtys tikrai nebuvo laukiamos išskėstomis rankomis.
- Iš kur man žinoti, ką reiškia tavo atsiribojimas? Tu apie mane žinai kur kas daugiau, nei turėtum. Gali sakyti, kad tu niekada taip nepasielgtum, bet kaip man apie tai negalvoti, kai net nepasivargini išsiųsti kad ir tuščios žinutės? Su savo jausmais aš susitvarkysiu pati, gali daugiau dėl to nesijaudinti, - užgeria kavos, jausdama, kaip nuo pokalbio sausėja burna. Su Olesen kalbėdamasi visuomet turi kažkaip kompensuoti už tą dažną tylą ar mažiažodžiavimą iš jo pusės. - Tik prašau nekalbėk niekų. Kalbi lyg būtum gavęs sveikinimą sulaukus šimtojo gimtadienio iš Anglijos karalienės, - susierzinimą parodžiusi tik kaktos paraukimu priduria. Erzino ne tik kažkokie paistalai apie amžių, bet ir apie jos pačios priežiūrą. Ji gal neturėjo ūgio ar smūgio, bet viską gyvenime išmoko ir užsidirbo pati, nepaisant atceit turimų privilegijų, kurias teikė karališkas kraujas. Hasse jai versle buvo labiau malonumas nei būtinybė, bet ir tuo malonumu, kuo toliau, tuo labiau abejojo.
Back to top Go down
avatar

Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Priority : Without access to true chaos, we'll never have true peace. Unless everything can get worse, it won't get any better.
Posts : 760
Location : I accept chaos, I'm not sure whether it accepts me.
Accounts : noee; Harold; Lev; Violetta; Cynthia
Name : Justė.
Maybe there was just the Devil, the real God of this lousy world.
Zacharius Éric Valcourt

PostSubject: Re: Staliukai   Tue Jul 03, 2018 6:50 pm



Vyras trumpam padėjo įrankius ir liovėsi valgęs. Smalsiai nužvelgė Charles, stengdamasis kažką įskaityti jos veide. Savo emocijas Karsten konservuoti mokėjo kone idealiai - retas kuris akivaizdžiai pamatydavo, kas iš tiesų dedasi jo galvoje. Tačiau merginą skaityti jam buvo lengva. Kad ir kaip Costello besistengtų pasislėpti, Hasse paprasčiausiai per ilgai ir per artimai ją pažinojo. Suspaudęs lūpas, jis susierzinęs iškvėpė orą. Nebuvo nusiteikęs tokiam pokalbiui. Vis dėlto, prisiminė apie Charles atkaklumą ir nė nebandė išsisukinėti. Sukeldamas sceną tik atkreiptų nereikalingą dėmesį, tas būtų visai nenaudinga.
- Manau, kad turėtum susirasti kažką.. savo amžiaus, - kilstelėjo antakius, per daug neaiškindamas kątik nudrėbtų žodžių. Karsten niekada gyvenime neturėjo minties kurti šeimą. Galima sakyti, jam net nereikėjo taikytis su faktu, jog niekada neturės moters... nes ir nenorėjo. Kiekvienas papildomas žmogus gyvenime jo pasaulyje buvo tik pridėtinė problema. O pastarųjų skaičių Hasse norėjo išlaikyti kiek įmanoma mažesnį. Charles jis siekė apsaugoti nuo jos pačios jausmų, tas akivaizdu. Bet tuo pačiu saugojo ir savo kailį - įskaudinti jauni žmonės gali būti labai impulsyvūs. To Olesen visai nereikėjo. - Jeigu pergyveni dėl to reikalo, tai aš vis dar ketinu tau padėti. Būčiau pranešęs. Juk dabar šiaip ar taip dar per anksti kažką daryti, - po trumpos pauzės viską išdėstė ir vėl kibo valgyti. Vyras neaušino burnos. Žinojo, jog bandyti kažką pasiekti šiuo pokalbiu yra bergždžias reikalas, todėl tiesiog kalbėjo apie esminius dalykus. Numanė, jog ir pati Charles nesitikėjo sulaukti pasiaiškinimo. Olesen tiesiog ne toks. - Mieloji, jeigu ketini čia sukelti sceną, aš susimoku ir išeinu. Neklausysiu tavo priekaištų, kad galėjau padaryti tą ir aną. Aš žinau, ką galėjau ir ką privalėjau padaryti. Nesi pozicijoje man moralizuoti. Man apmaudu, jog jautiesi įskaudinta, bet, po velnių, Charles, mudu gyvename pasaulyje, kuriame jausmai nereikalingi. Galbūt pats laikas tą suknistai pripažinti? - kiek palinkęs prie stalo, idant būtų šiek tiek arčiau merginos, irzliai suurzgė. Kalbėjo tyliu, žemu balsu, idant viską girdėtų tik tamsiaplaukė. Iškart po to atsitraukė, toliau ramiai pietaudamas. Bent jau atrodė ramus. Iš tikrųjų, norėjo į ką nors mesti lėkštę.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Staliukai   


Back to top Go down
 

Staliukai

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-