Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Eifelio bokštas

Share | 
 

 Eifelio bokštas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar

I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Priority : Nights when we kept dancing, changing all our plans and making every day a holiday. Feel the years start burning, city lights they're turning, something 'bout this feels the same
Posts : 40885
Location : Tired of the days living in the dark she ran to the place where wild things are
Accounts : eva, neira, max
Name : Gabrielė
I am a savage. Couldn’t you tell? I warned you I’m part heaven and equal parts hell
Elettra Hera Eliades

PostSubject: Eifelio bokštas   Fri May 04, 2018 5:08 pm


Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   Tue Oct 02, 2018 12:13 am


Kad ir kaip būtų banalu, jų kita susitikimo vieta tapo Eifelio bokštas. Eleonora stengėsi patekti į Luvrą, tačiau ekspozicijų salės buvo naudojamos kitoms reikmėms, bent jau šiuo metu, o trintis tarp kitų asmenų ji nelabai turėjo noro. Aplamai, mergina nemanė, jog elgėsi teisingai, sutikdama pasiūlyti Manuel ne tik susitikti, tačiau dar ir susitikti tokioje vietoje. Tikėkimės, jog vaikinas nepagalvos kažko kitko. Ji nebūtų sugebėjusi jam paaiškinti, jog to, kas tarp judviejų anksčiau buvo, dabar būti negali.
Atėjusi prie Eifelio bokšto, Marques užvertė galvą, įsižiūrėdama į didingą statinį, nežymiai atsidusdama. Ji prisimenė savo pirmąją kelionę prie šios įsimylėjėlius traukiančios vietos. Tuo metu ji buvo galbūt aštuntą mėnesį nėščia. Ji buvo pavargusi, susierzinusi ir net nenorėjo lipti iš lovos, tačiau Alex ją išsitempė į miestą. Būdama tokia apvali, Eleonora tuo metu nenorėjo patyrinėti naujojo savo miesto. Manė, jog galės po jį pasivaikščioti, kai ant rankų jau sūpuos Larą. Visgi, vyras buvo labiau užsispyręs, todėl dabar ji mažumėlę paniurusi tipeno gatvėmis, laikydamasi už Alex‘o sulenktos rankos. Visi į juos varstė kreivus žvilgsnius, kadangi amžių skirtumas buvo akivaizdus, o tai, kad ji nėščia, tiktai sustiprino įspūdį. Iš pradžių Eleonora pyko ant vyro, kadangi nenorėjo tokio dėmesio, tačiau išvydusi Eifelio bokšto didingumą, ji iškart pamiršo savo burbėjimus ir žaibavimus akimis. Vidury nakties ji stovėjo užvertusi galvą ir spoksojo į švytintį statinį su tokiu susižavėjimu, jog buvo sunku apsakyti.
Taip pat užvertusi galvą ji stovėjo ir dabar, tiktai jos akyse jau nebebuvo to didžio susižavėjimo. Pernelyg dažnai lankėsi šioje vietoje, todėl jos žvilgsnyje atsispindėjo tiktai švelnus pasigrožėjimas. Kadangi Lara visą dieną buvo mokykloje ir ją pasiimti reikėjo tik po pietų, o Alex turėjo reikalų dėl koncertinio turo rengimo, Eleonora turėjo laisvas pora valandų.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   Wed Oct 03, 2018 8:04 pm


Nuo to vakaro, kai Manuel susitiko su Ele, vaikinas nenustojo galvoti apie ją. Taip neturėjo būti. Mergina buvo iš jo praeities ir neturėjo daryti įtakos jo dabartiniams veiksmams, bet per treniruotę taip užsisvajojo apie ją, kad kitas rungtynes teko sėdėti ant suoliuko, nes visai buvo išplaukęs ir gana toli nuo futbolo. Nenuostabu, kad kai jis gavo žinutę iš Eleanoros, Manu apsidžiaugė kaip mažas vaikas radęs saldainį. Jis iš karto pasiūlė tinkamus laikus, kada jie galėtų susitikti ir jau nekantravo. Nors pagal viską, jis negalėjo turėti jokių minčių, kad tarp jų kas nors nutiks, bet Manuel kitaip jaustis negalėjo - pagalvojus apie ją širdis smarkiau plakdavo ir vaikinas pasimesdavo aplinkoje. Atrodė, kad jis vėl tas, penkiolikos metų berniukas, įsimylėjęs merginą iš savo gatvės ir negalėdamas nustoti apie ją. Bet reikėjo susikaupti ir dabar eiti su ta mintimi, kad galbūt jie pasikalbės, kaip gyveno per tuos metus ir tai tikriausiai bus vienintelis ir paskutinis jų susitikimas. Nes dar po vieno, Manuel visai nenustojo galvoti apie Elę ir jam gyventi bus tikrai sunku.
Šį kartą Luvras neveikė, tad jie susitarė susitikti prie Eifelio bokšto. Futbolininkas kelis kartus čia tikrai lankėsi, jau per pastarąsias savaites, tad iš namų laisvai rado kelią atvažiuoti, pasistatė automobilį ir išlipęs ėjo link įspūdinai atrodančio bokšto. Yesid norėjo likti nepastebimas, tas jis gana greitai perėjo per parką ir atsidūrė visai šalia statinio. Elę jis pastebėjo po kiek laiko, tad nuėjo iki jos.
- Sveika,- pasisveikino šypsodamasis ir atsistojo šalia,- tikriausiai tu čia ne pirmą ir ne paskutinį kartą,- bandė pradėti pokalbį vaikinas taip apsidairydamas, ar nėra žmonių, kurie juos stebi, bet paskui supratęs, kad čia tiek daug turistų ir du piliečiai iš Kolumbijos labai gražiai susilieja su aplinka, Manuel šiek tiek nusiramino,- kelsimės į bokšto viršų? - paklausė jis užlenkdamas galvą ir pažvelgdamas į Eifelio viršūnę.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   Wed Oct 03, 2018 8:40 pm


Eleonors mintis per pastarąsias dienas karts nuo karto aplankydavo Manuel, tačiau ji sau paprasčiausia neleido per daug atsipalaiduoti. Repeticijos buvo negailestingos ir mergina pasilikdavo salėje iki trijų ryto. Tik dirbdama ji galėjo savotiškai užsimiršti, nes kalbėdama su Lara arba ruošdama kartu su ja namų darbus, ji vis sugebėdavo rasti daugiau panašumų su jos tėvu. Alex taip pat pastebėjo, jog Marques išsiblaškiusi ir kelis kartus paklausė ar ji dėl kažko nerimauja, tačiau ji tiktai pasakė, jog kaip visada jaudinasi dėl koncertinio turo. Ir tai buvo tiesa, kadangi Eleonorai teks palikti Larą su Gloria porai mėnesių. Ji niekad nemėgdavo ilgam palikti dukros vienos. Jausdavosi taip, lyg būtų bloga mama, nors tokia tikrai nebuvo ir visi jai būtų pasakę tą patį.
Instinktyviai sukinėdama žiedą ant savo bevardžio piršto mergina nė nepagalvojo jo nusiimti. Galbūt pasąmonėje ji norėjo, jog Manuel jį pamatytų ir viskas gautųsi savaime. Eleonora negalėjo su juo būti vien dėl to, jog šis taip staiga vėl atsirado jos gyvenime. Ji turėjo šeimą. Alex nebuvo tas vyras, su kuriuo ji būtų norėjusi gyventi, tačiau jis buvo tas, kuris ja rūpinosi visus tuos metus, kol Manuel nebuvo.
- Labas, - išgirdusi vaikino balsą, o galbūt pajautusi jo buvimą šalia ji vėl nežymiai įsitempė. Eleonora negalėjo to kontroliuoti. Ir įsitempė ji ne dėl to, jog ji vaikino bijojo. Ji greičiau bijojo, jog gali padaryti kažką blogo Alex atžvilgiu.
- Galim. Juk tau reikia aprodyti geriausias Paryžiaus vietas, o iš viršaus atsiveria tikrai įspūdingas vaizdas, - šyptelėjusi Marques žvilgtelėjo į Manuel, o vėliau savo žvilgsnį vėl nukreipė į bokštą bei iš lėto patraukė arčiau jo.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   Sat Oct 06, 2018 1:25 pm


Iš tikro Manuel neturėjo tikslo atgauti Eleonoros širdį arba ją pasisavinti sau. Jis buvo suaugęs žmogus ir žinojo, kad per tiek metų abiejų gyvenimas tikrai pakrypo ir vėl grįžti vienas pas kitą tikrai nebuvo šansų. Juk ir Manu galėjo turėti merginą ir galbūt netgi šeimą. Bet kažkuri jo dalelė neleido tokiems santykiams vystytis. Nors buvo jau viena mergina, dėl kurios futbolininkas tikrai buvo pamatęs galvą ir manė, kad viskas baigsis vestuvėmis ir darnia šeima, bet kai reikėjo pirkti žiedą ir galvoti apie tai, kurioje vietoje jis pasipirš, kolumbiečiui į galvą atėjo mintis "Tai ne Eleonora." Ir tuo viskas pasibaigė. Jie dar padraugavo keletą mėnesių, bet kai panelė paklausė, kur po kelių metų Yesid mato šiuos santykius, jis negalėjo pateikti savo varianto. Ir draugystė nutrūko. Ir tikrai, eidamas susitikti su Ele jis nesitikėjo nieko. Visiškai nieko. Nors pasąmonėje kažkas klausinėjo, kad galbūt viskas galėtų pasikeisti? Bet ar jie galėtų tapti pora? Juk tada jie dar tik buvo vaikai, o dabar visai kitos asmenybės, galbūt netgi ir nerastų bendros kalbos? Bet Manu buvo nusiteikęs geriausiam. Ir nesitikėjo iš šitų santykių nieko daugiau, negu draugų statuso, atrasti pažįstamą žmogų naujame mieste, buvo tikrai smagu.
- Kiek kartų jau buvai viršuje? - paklausė Manuel eidamas prie turistų eilutės, kuri laukė prie lifto pasikelti į viršų,- prisipažinsiu, viršuje dar tikrai nebuvau. Pro šalį, taip, praėjau kelis kartus, bet stovėti eilėje nebuvo noro, - šyptelėjo jis atsistodamas būtent į tą eilę, apie kurią ir šnekėjo,- kaip tu gyveni? Visomis prasmėmis? Nes tiek laiko nesimatėm... - atsiduso vaikinas ir apsidairė. Ispaniškos kalbos patraukė keletą žmonių, kurie būtent mokėjo tą kalbą, o kai kurie atpažino, kad prieš juos stovi įžymus futbolininkas ir tokia pat įžymi dainininkė. Manuel nusišypsojo keliems žmonėms ir mostelėjo ranka, o paskui ten pats nepastebėjo, kaip jie abu atsidūrė eilės pradžioje ir jau žengė į liftą. Paprastai jie būtų čia laukę gerą valandą. Kartais žinomu būti visai smagu.
Užkilę į bokšto viršų futbolininkas pats pirmas priėjo prie turėklų ir pažvelgė į Paryžiaus vaizdą iš aukštai. Šiandien buvo tikrai graži diena, tad atsivėrė nuostabi panorama. Eleonora po kelių akimirkų prisijungė prie jo.
- Kaip gražu,- šyptelėjo jis išsitraukęs telefoną ir padaręs keletą nuotraukų. Dar kartą pažvelgė į jas, o paskui vėl pakėlė akis į panoramą. Vis dėlto, jeigu vaikino kas nors paklaustų, kas yra gražiausias vaizdas, jis be abejonės atsakytų, kad mergina, kuri stovėjo šalia jo.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   Sat Oct 06, 2018 3:09 pm


Pagalvojus, kiek laiko praėjo, mergina tikėjosi, jog tikrai kažkuriuo momentu galės pamilti Alex‘ą. Jis buvo neįtikėtinai geras jos atžvilgiu. Vyras pamatė Eleonoros talentą prieš tai susipažinęs su ja. Jis neparodė jokio atgrasumo ar nepritarimo tam, jog ji buvo nėščia ir jiems susitikus nešiojo kito vaikino vaiką. Ne kiekvienas vyras, net ir pakankamai subrendęs, nebūtų sutikęs auginti svetimą vaiką. Alex buvo kitoks ir nors jam tuo metu buvo beveik dvidešimt šešeri, o šiai septyniolika, net ir keisti žvilgsniai jo neatbaidė nuo merginos. Labai dažnai jis išgirsdavo nemalonių frazių, kurios būdavo skiriamos Eleonorai, tačiau jis labai greitai tas frazes grąžindavo atgal tam pačiam žmogui. Ir tuo metu ji negalėjo galvoti apie geresnį asmenį šalia savęs, negu kad Alex. Taip, ji tada ir dabar mylėjo ir galimai mylės Manuel, tačiau tuo metu jis nebuvo šalia, kai šiai buvo sunku. O sunku tikrai buvo.
- Tikrai nemažai, tačiau kiekvieną kartą užkilus vis iš naujo atrandu kažką, ko nemačiau prieš tai. – gūžtelėjusi pečiais mergina trumpai šyptelėjo, nuleisdama akis į savo kojas. Tikrai nebūtų gera idėja pasakyti, jog čia Alex jai ir pasipiršo. Banalu, tiesa? Tačiau tuo metu Eleonora vis dar tyrinėjo Paryžių ir jos bene mylimiausia vieta buvo Eifelio bokštas. Kadangi ji taip dievino užkilti į viršų, Alex tuo metu suorganizavo viską iki smulkmenų, kadangi mergina tada buvo tikrai „labai“ nėščia. Vyras pergyveno, jog Marques per smarkiai nesusijaudintų, tačiau ji priėmė tai gana ramiai. Žinoma, buvo ašarų ir nervingo juoko iš abiejų pusės, tačiau tai niekaip neigiamai nepaveikė Laros.
- Gyvenu gerai. Po to, kai išvažiavai, mane atrado vienas prodiuseris, kuris tuo metu atostogavo Kolumbijoje. Po kiek laiko persikėliau čia, į Paryžių bei iš lėto pradėjau savo karjerą. Tiesą sakant, kartais galvoju, jog visai pasiilgau įprasto gyvenimo. – tarstelėjusi Eleonora šyptelėjo, įsispoksodama į priešais ją atsivėrusi vaizdą, vos tik jie užkilo, ir kaip ir įprastai, jai trumpam užgniaužė kvapą. Taip, dainininke ji norėjo būti tikrai seniai, tačiau labiau jaudinosi dėl Laros, nes norėjo, kad dukra turėtų kaip įmanoma normalesnį gyvenimą.
- O kaip tu? – pasisukusi į vaikiną Marques užsikišo ilgų plaukų sruogą už ausies, kadangi viršuje buvo šiek tiek vėjuota.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Eifelio bokštas   


Back to top Go down
 

Eifelio bokštas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-