Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Apžvalgos aikštelė

Share | 
 

 Apžvalgos aikštelė

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar

Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Priority : You must learn some of my philosophy. Think only of the past as its remembrance gives you pleasure.
Posts : 32527
Location : Fire burns brighter in the darkness.
Accounts : Balthazar, Claudia, Natalia, Percival, Salvador
Name : Fire
Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Camila Arya Knight

PostSubject: Apžvalgos aikštelė   Mon Apr 09, 2018 8:57 pm


Back to top Go down
Online
avatar

Priority : The light constantly changes, and that alters the atmosphere and beauty of things every minute.
Posts : 1707
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Cornelia I. Mårtensson

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Tue May 15, 2018 11:22 pm



Jau senai Grace nebuvo pakilusi Eifelio bokšte. Atrodo tiek daug gerų prisiminimų prabėgo šitama nuostabiame ir kadaise meilės kupiname mieste. Nesenai grįžus iš Šveicarijos, pirmas dalykas ką merginą norėjo padaryti tai ateiti čia. Buvo darbo diena, vakaras, tad žmonių jau mažėjo, kas yra gerai, nes šiek tiek turėjo erdvės sau pasimėgauti aplinka ir pamatyti kaip užsidega Eifelio bokšto lempos. Gražumas nėra tik iš toli, tačiau ir iš arti. Priėjusi prie turėklų aikštelėje, pirštais lietai prisilietė prie tvorelės ir švelniai bei lėtai per jas perbraukė. Lyg ir graudulys apėmė, bet tuo pačiu ir džiaugsmas, nes pagaliau grįžo į miestą, kurį išties galėjo vadinti namais. Užsimerkusi užvertė galvą ir gyliai gyliai įkvėpė gaivaus Paryžiaus oro. Šyptelėjo. Pajutusi kaip vėjas kiek suerzino jos odą, trumpam apsiraizgė kailinukais, o šiam aprimus vėl atsipalaidavo. Stebėjo temstamčio miesto panoramą.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Tue May 15, 2018 11:44 pm


Nael jau antrą valandą buvo įstrigęs bokšto restorane. Tai, kas turėjo tebūti paprasta verslo vakarienė, pavirto ilgomis derybomis. Malonus tokiomis aplinkybėmis jis tegalėjo išbūti valandą. Dabar jau tiksėjo jo kantrybės laikrodžio paskutinės sekundės. Nebesugebėjo apsimesti maloniu ir paslaugiu. Nekentė žemintis ir lįsti kažkam į subinę, o šiandieninis pašnekovas, regis, norėjo iš jo būtent to. King'as atsiprašė, palikdamas situaciją savo kolegai, suvaidindamas itin svarbų skambutį ir pasitraukė parūkyti. Liftu atsidūrė aikštelėje, kur paėjęs toliau nuo žmonių akių įsižiebė cigaretę. Įtraukė dūmą šiek tiek jį sulaikydamas ir tada iškvėpė su tyliu atodūsiu. Nė pats nesuvokė, kodėl vis dar darė tai, ką darė. Džiaugsmo gyvenimui neteko dar labai seniai, tačiau kažkodėl pačioje pradžioje būtent tai skatino siekti dar aukštesnių karjeros laiptų. Dabar... Na dar nesedėjo Olimpo Kalno viršūnėje, tačiau įtakos užteko. Tad kodėl jis vis dar kankino save nemigos naktimis, stumiantis dar ir dar greičiau, aukščiau, lyg trokštų pranokti pats save. Atsakyma žinojo. Kiekvieną kartą, vos tik gaudavo laisvą akimirką, kai galėdavo apie nieką negalvoti, bausdavo save mintimis apie ją. Dar lig šiol negalėjo jos pamiršti, kad ir kaip tą neigė. Vienanakčiai nuotykiai, alkoholis, lenktynės... Ėmėsi bet ko, kad tik bent trumpam ją pamirštų. Draugai jį kartais laikė savižudžiu, bet retas kuris galėjo suprasti tą aistrą jame. Aistrą, kuri buvo išplėšta vos vienu telefono skambučiu.
Back to top Go down
avatar

Priority : The light constantly changes, and that alters the atmosphere and beauty of things every minute.
Posts : 1707
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Cornelia I. Mårtensson

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 12:00 am



Būdama labai jauna, Grace turėjo išgyventi kažką, ką sunku būtų nupasakoti. Mergina nuo pat paauglystės mylėjo tik vieną vyrą. Ta vienintelį. Jis vienintelis ištraukdavo iš jos tą gyvybę, kurią jos šeima taip norėjo užgniaužti ir sukišti kažkur, kad tik ji nebūtų tokia kokia yra. Atrodo nieko geresnio už jį negalėjo būti, kol.. Jos šeima visai nepasiuto. Grace tapo nėščia ir šeima atrodo neteko sveiko proto. Darboholikams tėvams labiau rūpėjo jų vardas negu jų pačių dukra. Atplėšta nuo mylimo vyro, su skaudančia širdimi ir melu turėjo juo atsikratyti iš savo gyvenimo, kad tik jį apsaugotu. Humphrey buvo sutraumuota ir emociškai sugniuždyta. Išvešta toli nuo savo mylimo vyro bei mylimo miesto, dar turėjo ir atsisakyti vaiko, kurio iš tikrųjų beprotiškai norėjo. Gerai, kad apie tai Grace jau galvodavo retai, darėsi po truputi lengviau gyventi, nors vakarais ir aplankydavo liūdnos mintys. Atsikvėpusi mergna atsistūmė nuo turėklų ir pasisukusi išeidinėjo kol akis nesustojo ties pažįstamu siluetu. Jį bet kur atpažintų. Nieka taip gerai nepažinojo kaip jį. Grace širdis pradėjo daužytis iš baimės kaip pašėlusi, pajuto kaip kai kurias kūno vietas užspaudžia keistas skausmas. Per kūną bėganti įtampa privertė merginą sustingti ir net žandikauliau atvėpti. - Nael..? - nedrąsiai paklausė. Tikėjosi, kad vyras išgirs merginos balsą, žmonių juk jau beveik nebebuvo. Abiejų rankų pirštus sunėrė tarpusavyje ir prispaudė sau prie pilvo, nes čia pajuto didžiausią skausmą.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 12:25 am


Vyras ramiu, bet kiek suirzusiu veidu stebėjo miesto paronamą. Per pusę dekados jame subrendo nepaprasta pagieža ir neapykanta kiekvienam paryžiečiui ir ilgainiui visam miestui. Nekentė to, ką daro, kur gyvena, žmonių, kurie jį supo. Tačiau nesugebėjo pasitraukti. Visą laiką vylėsi, kad ji pasirodys ant jo namų slenksčio ir tik pasakys, jog tai nevykęs pokštas. Ta viltis ilgainiui išblėso ir virto neapykanta ir jai pačiai. Vienaip ar kitaip, vis tiek Paryžiaus palikti nebegalėjo. Dabar tikino save, kad tenorėjo pažvelgti jai į akis. Manė, jog pamačius jos laimę be jo, jam dingti bus daug lengviau. Ne kartą jau atsisakė galimybės keliauti į Valstijas, kur žinojo turėsiąs daug lengvesnį gyvenimą. Bet nesugebėjo. Kažkada norėjo kad ji grįžtų. Vėliau norėjo jai keršto. Šią akimirką nebūtų sugebėjęs pasakyti, ko nori dabar... Atrodė, kad nebetrokšta nieko, ką galėtų duoti ji ar šis pasaulis.
Švelnus balsas išblaškė jo įsiutį. Galėjo prisiekti, kad jam tik pasivaideno. Balsas atrodė pažįstamas, tačiau vyras tik tikino save, jog kolega pasiuntė padavėją, kad ši jį surastų. Pasisuko, viena ranka vis dar remdamasis į turėklą. Pasitikinti povyza akimirkai išgaravo, kai prieš akis atsivėręs siluetas įrodė esantis tikrai ne tai, ko jis tikėjosi. Pirštais suėmė cigaretę, kad iš to šoko nepamestų jos iš savo nasrų. Tyliai nusijuokė, dėbteldamas į naktinį miestą, lyg jis čia būtų kaltas dėl tokio likimo vingio. Įtraukė dar vieną dūmą, prieš sugebėdamas prabilti.
-Tikriausiai geriau tokia diena ir negali užsibaigti... Ką čia po galais darai, Grace?
Back to top Go down
avatar

Priority : The light constantly changes, and that alters the atmosphere and beauty of things every minute.
Posts : 1707
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Cornelia I. Mårtensson

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 1:03 am



Diena išties labai netikėtai pasisuko. Merginos balsas lengvai virpėjo iš baimės, nes jai buvo siaubingai gėda dėl to kaip pasielgė su Nael'u. Tas kaltės jausmas, kad sutraiškei kažkieno viltis, norus bei džiaugsmą akimirksiu.. Bet Grace viską tai darė tik dėl to, kad jis būtų saugus. Išgirdusi šio juoką tik dar labiau įsitempė ir dirbtinai šyptelėjo, tarsi ji suprastų kas čia per pokštas įvyko. - Aš.. - mintys buvo tarsi pasimetusios ir buvo sunku delioti logiškus sakinius. - Aš nesenai grįžau. - pakėlė akis į vyrą. O dieve kaip ji siaubingai norėjo pribėgti prie jo ir apsikabinti kaip mažas vaikas, prisispausti prie jo tvirtos krūtinės ir išlieti viską ką šiuos penkis metus laikė. - Tu net neįsivaizduoji kaip man gerą tave matyti.. - virpančiu balsu prabilo mergina ir lėtai keliais žingsniais pajudėjo jo link. - Nael'ai man reikia tiek daug ką pasakyti. Aš turiu tau tai pasakyti. - stipriai suspaudė rankas į kumščius taip suleisdama nagus į delną. Grace jautė kad dabar pat ji turėjo prabilti ir viską paaiškinti. Nesvarbu, kad jau praėjo ne vieni metai, kad gal Elijus jau senai ir kokią kitč merginą turi su kuria yra laimingas, bet jai reikėjo prabilti, nes ji tikrai laiminga nebuvo.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 1:19 am


Nael veide žaidė sarkastiškas vypsnis, kuris slėpė tikrąsias jo emocijas po devyniais užraktais. Bus nepakenčiamas. Bus žiaurus. Privers ją jo nekęsti, kad jam tą daryti taip pat būtų paprasčiau. Šiandien jis pagaliau atgaus savo laisvę nuo jos. Rytoj daugiau nebereikės apie ją galvoti. Visi taškai bus sustatyti į vietas ir jis galės ją pamiršti. Ar bent jau taip kol kas bandė save raminti.
Matė tą įtampą merginos kūne, tačiau nežinojo, ar galėtų ja tikėti. Išvis po tos dienos nebepasitikėjo niekuo. Visi jam atrodė lyg nevykę aktoriai su juo bendraujantys vardan naudos siekimo. Tai nei kiek nemaišydavo tol, kol naudos iš jų galėdavo gauti ir jis.
-Sveika grįžus į Paryžių, - skėstėlejo rankas, lyg sveikintų ją nuo viso miesto. - Turbūt tai mano ženklas, kad ši vieta visiškai atgyveno ir pats metas nešdintis iš jos. Ačiū už tai.
Kilstelėjo antakius vėl kiek susiraukdamas ir įtraukdamas dar vieną dozę nikotino į plaučius. Reikėjo kažko stipriau, numalšinti tam viduje kylančiam įsiučiui, tačiau čia apart jo ir merginos šiuo metu nieko nebuvo.
-Gera? Čia tai siurprizas... - kandžiai tarstelėjo, kiek išsitiesdamas ir kilsteldamas smakrą. - Kaip tu ten tada sakei... A! Gailiesi su manimi susipažinusi, trokšti atgauti tą iššvaistytą laiką, viskas, ką man jauti, tai neapykanta ir panašiai. Tai galiu pasakyti tik tiek, kad right back at you, sister. Kažką praleidau? Turi dar kažką paminėti? Nes, švelniai tariant, Grace, nebeturiu tam laiko. Prieš kelis metus gal ir būčiau klausęs tavo vaikiškos įžūlios litanijos iš naujo, mėgindamas rasti joje prasmę, tačiau dabar...
King'as pasisuko į miestą kiek trukteldmas pečiais.
-Neaušink burnos, brangute.
Nekentė savęs visa esybe už tuos žodžius, kurie pasipylė pro jo pravertas lūpas, tačiau negalėjo jų sulaikyti. Pyktis liejosi per kraštus jau tada, tačiau jis neturėjo kur jo padėti. Dabar jo buvo prisikaupę už penkis metus ir Humphrey tapo to atpirkimo ožiu.
Back to top Go down
avatar

Priority : The light constantly changes, and that alters the atmosphere and beauty of things every minute.
Posts : 1707
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Cornelia I. Mårtensson

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 1:42 am



Grace kažkur gyliai viduje tikėjo, kad gal Nael'as nebus toks griežtas jai ir nelies savo neapykantos, tačiau tai būtų buvę kvaila. Ji puikai suprato kaip jis jaučiasi, ką galvoja apie ją.. Pati jo vietoje turbūt taip elgtųsi. Tačiau visus šiuos metus jai nedavė ramybės tai kap pasielgė ir kad ir kas bebūtų ji turėjo jam pasakyti viską. Jai buvo nusispjauti, kad dabar galėjo būti ne metas ar kažkas panašaus, bet ji norėjo dabar. Gal antros tokios progos ji nebegaus. Tas apsimestinis pasitikėjimas savimi, šaltumas.. Visa tai tik rodė kaip stipriai vyras yra sugniuždytas ir nors Elijus kalbėjo taip, kad pasakyti, jog pati Grace jam neberūpi, ji jautė, kad tai jo širdis plyštanti nuo seno skausmo dar kalba. Gal ji ir nieko nebejaučia, tačiau skausmas vis dar ten. Nuleidusi akis į žemę ši klausėsi tolimesnių vyro žodžių ir meluotų jei sakytų, kad šie jos visai neskaudino. Tarsi vėl iš naujo mintyse išgyventų tą akimirką, kai tėvas liepia jai paimti telefoną į rankas ir paskambinti Nael'ui bei jį atstumti. Ji buvo jauna. Negalėjo pasipriešinti savo šeimai. Ne jau jis to nesuprato? Ne jau jis išties pagalvojo, kad visi jų santykiai buvo niekas? Laiko gaišimas? Žinot, kartais sedėdama savo kambariuke, Šveicarijoje, Grace mintyse svajodavo apie tai kaip kitą rytą pabus ir jos mylimasis atvyks  jos išgelbėti. Vyrui nutilus, Grace lėtai pakėlė savo galvą ir akimis nusitaikė į jo nugarą. Mintyse galvojo, gal nereikia, kam čia teisintis, juk jis netikės,jam akivaizdžiai nusispjauti.. Tačiau reikėjo. Jai reikėjo. Lėtai pradėjo dėti žingsnius link Naelo pusės. - Juk tu žinai, kad nebuvo tiesa ką sakiau. Juk negalėjai taip imti ir patikėti. - balsas pasidarė truputi pakimęs, o akys pradėjo blizgėti nuo kylančių emocijų. Ji sustojo vyrui už nugaros ir nesistengė lysti jam į akis. - Aš suprantu ką tu turėjai iškęsti. Suprantu ir tai, kad dabar per vėlu kažką sakyti, tačiau tai pasakyti. - krenkštelėjo. - Aš nenorėjau išvykti. - pakėlusi galvą įsižiūrėjo į Elijaus viršugalvį. - Jie mane privertė. Tėvai. Jie sakė, kad esu gėda šeimos už tai ką padariau. Taip sutinku, galėjau bandyti pasipriešinti, bet aš labai biijojau.. - staiga merginos balsas visiškai pradėjo drebėti, jautė kaip pirmosiso ašaros jau pradės veikti jos kalbą, tačiau kelio atgal nebebuvo. - Jis man liepė tau pasakyti tuos žodžius, nes kitaip žadėjo tave nuskriausti. Aš negalėjau rizikuoti tuo.. Žinai mano tėvą.. - Grace ne kartą pasakojo vyrui apie tai kaip tėvas tvarkosi su asmenimis, kurie jam trukdo. - O tada jie mane tiesiog įmetė į pirmą lėktuvą ir išskraidino toli nuo čia. Neturėjau nieko. Jokių susisiekimo priemonių. Aš norėjau tau paskambinti, pasakyti , kad viskas ne taip kaip yra, kad tai ne mano intensija buvo...  - trumpam nutilo, nes žodžiais tiesiog tarsi skrido pro jos lūpas visus sakinius sujungiant vos ne į vieną, kas apsunkino suprasti jos žodžių esmę. - Ir jie atėme dar ir ją iš manęs.. - kiek nurimusi vėl prabilo ir buvo akivaizdu, kad kalbėjo apie jųdviejų vaiką. Prieš pasidarant abortą Grace jau žinojo, kad tai bus mergaitė. Tai buvo skaudžiausias kada nors jos patirtas įvykis, kuris ją tiesiog sugniuždė. - Aš suprantu, kad tau visa tai neįdomu.. Tiesiog norėjau pasakyti.. - rankomis nusivalė riedančias ašaras. - Aš tave vis dar myliu. Niekad nenustojau.. - prikando savo apatinę lūpą, kad nepradėti graudoti garsiai, o tada nusisukusi delnais prisidengė savo virpančias lūpas.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 2:18 am


Penki metai buvo neįmanomai ilgas laikas. Per jį Naelis kilo, krito, ir vėl kilo vien tam kad nukristų... Merginos dingimas iš jo gyvenimo buvo nepaprastai skaudus smūgis, po kurio jis nežinia kaip sugebėjo atsitiesti. Ar bent jau taip jis vadino savo dabartinę egzistenciją... Troško ją susigražinti, bandė vėl ir vėl, tačiau nesėkmingai. Grace tėvas nė neplanavo jam išduoti, kur išsiuntė savo dukrą, o po paskutinio apsilankymo jo namuose ir apsauginių aplaužytų šonkaulių, Elijah nustojo ieškoti. Jo suvokimu, mergina akivaizdžiai nenorėjo būti surasta.
Visą tą laiką jis ieškojo, kaip užpildyti tą jos paliktą tuštumą. Alkoholis, pinigai, seksas... Viskas liejosi nevaldomai, tiesiog per kraštus, bet vis tiek nesugebėjo jo patenkinti.
Vyras visą laiką tylėjo, pirštais vis labiau gniauždamas šaltą metalinį ranktūrį. Jo krumpliai pabalo nuo įtampos ir vėsos. Negalėjo į ją žiūrėti, bijodamas, kad mergina iš akių išskaitys tikrąsias jo emocijas. Pyktis akimirkai atlėgo, jam nebyliai klausantis atsargių jos žodžių.
-Tiesą pasakius, Grace, nebežinau kuo turėčiau tikėti. Patikėjau tada, kad mane mylėjai. Vėliau turėjau patikėti, kad ne. Aš ne šuo, kad tampytum mane pirmyn atgal kaip tik užsigeidusi. Neketinu vėl pulti tau po kojomis, vos tik tu pasijusi vieniša.
Jis pagaliau atsisuko, atskleisdamas bejausmę išraišką veide. Jokio pykčio, tačiau jokios meilės ten taip pat nebuvo. Toliau klausėsi merginos, kuri tiesiog gniužo akyse. Visą laiką manė, kad būtent to norėjo - matyti ją taip pat beviltišką, kaip kad tuomet jautėsi jis pats. Klydo. Džiaugsmo tai nei kiek neatnešė.
-Manai man rūpėjo, ką jis gali padaryti? Viskas, ko man tada reikėjo, buvai tu. - užsičiaupė vėl pasisukdamas šonu, susiprasdamas kad perdaug pasakė.
Buvo sunku šnekėti apie savo jausmus tada, kai tiek laiko mėgino save įtikinti, jog taip pat niekada jos nemylėjo. Darė viską, kad tik kaip nors numalšintų tą skausmą. Nepavyko.
King'as suspaudė lūpas į plonytę liniją, išgirdęs apie jųdviejų dukrą. Kažkodėl vis dar naiviai tikėjosi, kad ji sveika gyva kartu su Grace. Net jei nekentė šviesiaplaukės, norėjo jai ir dukrai tik gero. Jautė, kaip suspaudžia paširdžius ir staiga pradėjo pykinti. Nemanė, kad gali jausti dar didesnę pagiežą merginos tėvui, tačiau akivaizdžiai klydo. Jautė, jog dar niekuomet taip netroško kažkieno kito mirties. Buvo pasiruošęs ištrankyti viską aplink, tačiau čia lyg tyčia trūko objektų, ant kurių galėtų išlieti savo įsiutį. Vožė kumščiu į artimiausią stulpą, prasikirsdamas odą ir akimirkai vėl atsuko jai nugarą. Kai vėl į ją atsisuko, mergina jau nebežiūrėjo jo pusėn. Nei viena kalba neturėjo tokių žodžių, kuriais jis būtų galėjęs išreikšti viduje kunkuliavusius jausmus.
-Grace... - prabilo tylesniu ir atsargesniu balsu, nesuvokdamas, kaip užbaigti tą sakinį. - Aš...
Vėl užsičiaupė nežinodamas, ką norėtų jai pasakyti. Nenorėjo nusileisti, tačiau vaikiška buvo pyktis dėl to, ko ji negalėjo pakeisti. Na Naelio akyse, žinoma, ji galėjo pakeisti viską, tačiau tai jau buvo post factum. Tai jau įvyko ir jis turėjo penkis metus susitaikyti su jos veiksmų pasėkmėmis. To padaryti, deja, akivaizdžiai nepavyko.
-Aš atsiprašau, kad turėjai per tai pereiti viena. - pagaliau užbaigė vėl tvirtai suspausdamas lūpas.
Back to top Go down
avatar

Priority : The light constantly changes, and that alters the atmosphere and beauty of things every minute.
Posts : 1707
Accounts : TIMOTHÉE TOBIAS BILODEAU.
Name : dovilė.

Cornelia I. Mårtensson

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   Wed May 16, 2018 8:55 am



Turbūt girdėti, kad žmogus, kuris tau vis dar, kažkur gyliai viduje, yra viskas, jog netiki tavimi, yra vienas skaudžiausių dalykų. Nes Grace nemelavo. Ji suvokė tai, kad čia tiesiog buvo vienas iš tų savisaugos veiksmų žmogaus psichologijoje. Žinoma, kad Humphrey norėjo būti su Nael, ir dabar, stovėdama prieš jį ir bliaudama, kol šis žiūri į ją tarsi į tuštumą, ji vis dar norėjo. Tačiau žinojo, kad jau tam per vėlu. Per daug metų praėjo, kad būtų taip paprasta grįžti į senas vėžias. O dar ir tas skausmas bei nežinia kurį reikėjo jiems abiems iškęsti..Mergina norėjo bent kažką artimo išgirsti į Elijaus, kažką kas sustiprintų ją kalbėti toliau ir nenustoti. Ir taip.. Jį nugirdo tai ką jis pasakė, trumpam net jos lūpų kampučiai pakilo į viršų, o krūtinėje pajuto maža šilumos pliupsnį. Bet aišku ta šiluma vėl užsipildė tuštuma, kai Grace nusprendė prabilti apie vaikelį. Naelui trenkus kumščiu į stulpą, mergina vietoje šiek tik net šoktelėjo. Buvo sunku žiūrėti į tą vaizdą, kaip žmogus kankinasi ir Grace jautėsi tokia kalta dėl to. Ji rankas prispaudė arčiau savo kūno bandydama numalšinti ta vidinį šalčio drebulį. Išgirdusi kaip jos vardas palieka vyro lūpas... suspaudė stipriai saviškes, nes buvo taip malonu girdėti, bet tuo pačiu ir taip skaudu, atrodė tuoj vėl pradės bliauti kaip mažas vaikas. Humphrey dešinės rankos pirštais nusivalė lėtai riedančias ašaras ir vėl prisispaudė ranką arčiau savęs. Gyliai įkvėpė oro bandydama nurimti. - Kai pasakiau savo mamai, kitą ryta tėtis įbėgo į kambarį, griebė mane už rankos ir liepė krautis daiktus. Jis nieko nesakė. Bet jis buvo toks toks piktas.. Aš taip išsigandau.. Tada nesupratau kas vyksta. Galvojau gal kažkas nutiko. - kilstelėjo savo drebančius pečius. - Bet tada jis mane įkišo į privatų lėktuvą. - pažiūrėjo per petį į Naelą. - Jis atėmė mano telefoną, laptopą.. - pilnu kūnu atsisuko į vyrą. - Jis pasakė, kad esu šeimos gėda. Kad jeigu šeimos verslas žlugs tai bus mano veiksmų pasekmė. Ir jis man liepė viską sutvarkyti. - trumpam nutilo suspauda stipriai lūpas bei nuleisdama akis. Pajuto kaip trumpam visos emocijos vėl sukilo, šiom aprimus vėl galėjo pakelti akis. - Jis tave man mano telefoną ir liepė tau paskambinti ir liepti tau nuo manęs atstoti. Aš atsakiau. Sakiau, kad niekad negalėčiau to daryti ir tada jis išsitraukė pistoletą. Ir jis sakė, kad jeigu tu eisi paskui mane, jam reikės tavimi atsikratyti. Todėl aš turėjau tai padaryti... Nes nebūčiau galėjus gyventi žinodama, kad kad.. - negalėjo užbaigti sakinio, tad ir nebetęsė. Jai atrodė, kad ir taip gan akivaizdu buvo kaip būtų pasibaigę. - Tris metus gyvenau rutinoje kur nuo savo keturių sienų kambario, žingsniavau į mokyklą ir atgal. Mane visad atidžiai stebėjo, tėvai su manimi nekalbėjo. Pasirūpino tuo, kad niekas nežinotų nieko apie mane. - trūktelėjo keletą kartų pečiais ir lėtai nužingsniavo prie tvorelės tik truputi toliau nuo vyro. - Atleisk. Niekad nenorėjau atvęs įskaudinti. - atsiduso ir rankomis pasitrynės savo išraudusias akis.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Apžvalgos aikštelė   


Back to top Go down
 

Apžvalgos aikštelė

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-