Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Restoranas eifelio bokšte - Page 7

Share | 
 

 Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
AuthorMessage
Manuela Moncada Santana

Priority : Pain and pleasure, like light and darkness, succeed each other.
Posts : 115
Location : Mexico /Paris
Accounts : Horacio

Manuela Moncada Santana

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Jan 14, 2019 3:38 pm



Dabar Manuela net siela velniui parduotų, kad sužinotų ką Lorenzo dabar galvoja. Kaip jis jaučiasi. Bet Manuela buvo įsitikinus, kad Emilijus siaubingai yra sutrikęs. Nejaugi tos jo sms, kurias rašė girtas, buvo ne šiaip sau? Bet turbūt Manu jau net rodėsi, kad Enzo kažką jai jaučia. Galbūt net ja myli.Na tai tikriausiai ir tai ne tiesia. Nes tas žmogus nieko negali jausti. Net meilės. Visas tas pokalbis ne daugžodžiaujant , juokino moterį. Matomai Isa ant tiek išprotėjo, kad jau jai dzin ką Enzo apie ja pagalvoja ir galvoja toliau. Palinksėjo dar galvą į jo žodžius taip ramiai. O viduje net leipo iš juoko. Tik šiam ją dar syki nužvelgus ir išėjus.. Pati nusijuokė, nes jau tverti negalėjo. Tai apsivilko paltą sau neskubėdama, apsižvalgė dar po šį prabangų restoraną ir pasisuko eiti. Kai staiga vyras ja prisitraukė prie savęs ir įsisiurbęs į lūpas atrėmė į stalą. Neskubėjo Isa vytis rankomis Enzo kaklo, tai įsirėmė delnais į stalą, sulenkė viena koja per kelienį tuo pačiu perbraugdama jam  per jo koja.. Mirė viduje kaip norėjo atsakyti į jo bučinį, bet jos lūpos buvo it mirusios, šaltos. Viena ranka lengvai pakilo ir uždėjo delną jam ant krūtinės ji nuo savęs pastūmė. Dar net antausį trenkė jam. Pati stebėjosi savimi. Tai pakraipė biški lūpas čia įvertino jo laižeką, nu nieko blatno. Dar pirštais persibraukė per savo lūpas ir nusijuokė užvertusi galvą. Nu tai dabar suprask ją kaip nori. 
- Gera tavo pagarbą - ironiškai taip numykė pasiėmė delninę kuria pasikišo po pažastimi ir eidama nusimovė vestuvinį žiedą. Paėmė jo ranką ir įdėjo jį jam į delną. Dar syki pažvelgė jam į akis ir dviem pirštais suėmusi jo smakrą gan grubiai prisitraukė jo veidą prie savęs ir pabučiavo jį pati taip, kad šis gyvenime nepajėgtu šito bučinio užmiršti. Nes tas bučinys buvo tikras ir iš meilės .
- Sudie, Lorenzo -tarusi dar nuo jo lūpų nuvalė raudonus lūpų dažus. Širdis net pasruvo krauju, bet atradus jėgų savyje apsisuko ir apleido restoraną , o vėliau ir patį Eifelio bokštą.
Back to top Go down
Lorenzo Emilio Santana

Priority : Success usually comes to those who are too busy to be looking for it
Posts : 94
Name : Simona ☽

Lorenzo Emilio Santana

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Mon Jan 14, 2019 4:05 pm



Ar taip ar taip šiti santykiai sugriuvo, kai jis išsipagiriojęs tas žinutes perskaitė. O dar paskui draugas papasakojo, ko pats neprisiminė, kai jau komos būsenoj buvo.. realiai, žinoma, kad prisiminė, kažkur atmintyje kuo puikiausiai įstrigo jos kiekviena smskė. Nu nebuvo jis dramatiškas žmogus, puse gyvenimo nieko į galvą rimtai neimdavo, dabar tik pats savęs nesuprato. Nesiruošė jis čia realiai jos ant to stalo užsiverst, bet tyčia taip pasielgė, o norėjo pažiūrėt, ar jai tikrai nusišikti ant visko, ar jis čia vienintelis dabar toks kaip durnelis jaučiasi. Pasimiršo tom keliom sekundėm, vapšie kas čia per laikai atėjo Enzo gyvenime, kad jam ne kažkokius sukilusius hormonus patenkint reikėjo, o skausmą širdyje nuramint. Bet ble, vietoj to sulaukė atstumimo ir pliūškos per veidą. Net neliko čia jis šokiruotas, bet tokio grynai sad katulio veidu į ją žiūrėjo, persibraukė ranka per tą skruostą, suvaidindamas kad ble skaudėjo, nors nifigą, nu jam jau gal po šiandienos nieko neskaudės.
- Tu nenori pagarbos. Tiek to.- ne nu rimtai jis jau jos neatpažino, tai čia taip nusivylusiu balsu pasakė, dar žengė žingsnį atgal nuo jos, o tai pats nesupranta, vos tik jis sugalvoja kažką nuoširdesnio padaryt, Manuela kerta jam dvigubai, lyg norėdama, kad jis jos neapkęstų. Nu negalėtų taip, nes kai pagalvoja blaivesniu protu - nėra dėl ko, tiesiog jam kaip tam asilui, reikėjo dar vieną sykį įsitikint, kad rimtai, vsio, skyrybos, nes čia nieko nebus. Na, dabar jis jau normaliai atsigavo, kai ji jam tą žiedą sugrūdo į delną. Pavartęs jį tarp pirštų, susivokė, kad neverta čia daugiau žaist, nu kam gi, kaip kokie maži vaikai. Nori jinai tų skyrybų - tai ir gaus, tegu tik tas jos advokatas pasiskubina, nebent nusižudė kur pakeliui, kad taip užtruko, jobanas santuokų gadintojas:)
Spoksojo į tą žiedą, ir pyst Manuela prieš akis. Vyras ant kiek buvo susikaupęs, net nepastebėjo kaip čia jinai taip staigiai sugalvojo apverst visą situaciją aukštyn kojom. Atsitraukt tai neatsitraukė, bet į bučinį irgi neatsakė. Tyčia kaip medis pastovėjo, kol ji pati nuo jo pasitraukė. Juokas juokais, bet suraganėjus ta Manuela jam pasirodė, nebeliko net tos, su kuria jis vaikystėj taip puikiai sutarė. Pizdum, vaidina čia kokią verslininkę, ponią, ar dar bala žino ką, nu tegu, bet jau į jos žaidimus tai jis tikrai nebesivels. Neliko nei pykčio širdyje, nu gal tik tas negalėjimas iki galo nusiramint, bet dabar jis tikėjo, kad ta jo kelionė puikiai jam padės pasimiršt, nes čia dabar jis po ilgo laiko prisiminė, kas buvo toks prieš tuos visus sukilusius jausmus. Buvo šūdžius, toks ir bus, tik dabar niekas jam proto nepis, nes žmogus turės tą savo laisvę.- Laimingai.- sumurmėjo galiausiai giliai atsikvėpdamas, o paskui vėl sugrįžo į savo kabinetą. Šimtą gramų įkalęs, dar patikrino ką reikėjo, sutvarkė ir tą problemikę kurią Manu padarė, kai trumpam restoraną uždarė, ir paskui po kokių kelių valandų išvažiavo namo
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 412
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Amara, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Caesar
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Tue Jan 22, 2019 10:15 pm



Paprašiusi vairuotojo, jog atvežtų prie eifelio bokšto, Carmen padėkojo ir pridūrė, jog paskambins, kai reikės pasiimti atgal. Lipdama iš mašinos pasilaikė suknelės kraštus ir atsargiai išlipusi uždarė mašinos duris. Pasitvarkė paltą ir apsižvalgiusi nukaukšėjo vidun. Įžengusi į vidų pirmiausiai prie jos prisistatė padavėja, kuri užklausė ar turi rezervaciją. Ištarusi vyruko, su kuriuo buvo susitarusi susitikti, pavardę, ji tuoj pat buvo nulydėta prie staliuko. Žinojo, kad vėluoja geras dešimt minučių, bet nesuko visiškai dėl to galvos. Bandė vyruko kantrybę. Priėjusi prie kolegos ištiesė ranką pasisveikinimui ir pabučiavo į abu skruostus. Nusivilkusi paltą pasikabino ant pakabos ir ranka perbraukė per plaukus, taip juos pasitaisydama. Klestelėjusi ant kėdės, susidėjo koją ant kojos ir pasidėjo šalimais delninukę. Atsivertusi meniu bandė išsirinkti vyną, o tuo pačiu metu palaikė pokalbį su vaikinu. Darbo pokalbius Carmen mėgdavo tvarkyti jaukioje aplinkoje. Kartais net pasikviesdavo pas save į namus, kai būdavo apkrauta darbais ir nebūdavo laiko net išeiti kur nors į miestą. Vyras atrodė patyręs savo sferoje, todėl tartis buvo su juo tikrai nesunku. Užsisakiusi rosé vyno, padėjo meniu į šalį ir aptarinėjo įvairias smulkmenas, kartu įterpdama ir asmeninius pasakojimus. Su juo susimato jau ne pirmą kartą ir per visą bendravimo laikotarpį jie sugebėjo tapti puikiais darbo partneriais. Ką Grimaldi norėjo ir išlaikyti bent ateinančius kelius metus.
Back to top Go down
Michael Theseus Diamond

I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Priority : There’s no such thing as good money or bad money.There’s just money.
Posts : 496
Accounts : Adrielle, Azariah, Balthazar, Camila, Natalia
Name : Fire
I have killed no men, that, in the first place, didn't deserve killing
Michael Theseus Diamond

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Tue Jan 22, 2019 11:54 pm



Šį kartą atvažiuoja su vairuotoju, kurį atsiskraidino iš pačio Bostono, nes jis tikrai neleis kažkokiam pienburniui vairuoti jo bentlio.. todėl kelionės metu pasišnekučiavęs su senu draugu galiausiai jam padėkoja ir atsisveikinęs išlipa. Užvertęs galvą pasižiūri į tą metalo laužą, kuris visiems taip patinka ir gūžtelėja pečiais. Va ir koks velnias traukė. Nuėjęs susimoka už įėjimą ir tada liftu pasikelia iki restorano aukšto. Įžengęs į vidų paduoda paltą darbuotojui ir paklaustas apie rezervaciją palinkčioja. Yra beveik įsitikinęs, kad turi kažkokį susitikimą čia šiuo metu. Bet niekaip neatsimena su kuo. Gal pakvietė kokią nors moterį į pasimatymą? Bet turbūt buvo tokioje būsenoje, kad vargiai atsimena, kurią iš čia esančių. Šiaip ar taip jam beveik pasukant prie savo staliuko, Diamondo matomame vaizde pasirodo Carmen. Kuri, na, mažų mažiausiai atrodo nuostabiai. O dar matosi, kad ji gerai leidžia laiką, šypsosi.. akimirką net pakerta kojas. Bet labai labai trumpa. Padėkojęs padavėjai įduoda jai šusnį kupiūrų paaiškindamas, kad staliuko jam nebereikės ir patraukia tiesiu taikymu prie Carmen ir kažkokio netikėlio. Iškart matė, kad kažkoks nevykėlis.. ta prasme, varvino akis į Grimaldi taip, tarsi šioji būtų deimantas pardavime. haha. Na jau ne, seniukai. Nukeliavęs prie judviejų staliuko sustoja labiau šone Veneros ir pasilenkęs lyg niekur nieko įsisega jai į skruostą, bet taip iš esmės beveik bučiuodamas šviesiaplaukės lūpų kamputį. - Carmen, deimantėli, šimtas metų, - plačiai nusišypso ir pakartoja tą patį su kitu Veneros skruostuku. Žinoma, tikėdamasis, kad negauna į tai per veidą, nes Carmen kartais būna kultūringa moteris.. tokioje vietoje scenos nekeltų gi, ar ne? Čia Mickey darbas..:) Lyg niekur nieko susiveikia sau kėdę ir įsitaiso gražiai per viduriuką, tarp Grimaldi ir to niekam neįdomaus tipo. Iš esmės net nepasižiūri į jį. - Kaip gyveni? Kokie vėjai atpūtė į Paryžių? - plačiai šypsosi, versdamasis meniu. Girdi, kad vyras nori prieštarauti ir pasižiūri į jį taip, tarsi ketintų tuoj numesti jį nuo Eifelio žemyn, - kas nors nepatinka? - atsisega švarko sagą ir patraukęs šio skverną į šoną, aiškiai parodo tam tipui dalį savo ginklo. Kad suprastų, kad nėra čia ko spyriotis, nes tikrai nušaus.
Back to top Go down
Carmen Venera Grimaldi

The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Priority : If you have flaws, my dear, don't hide them. For those who truly love you will see beauty in them, simply because, they are part of you.
Posts : 412
Location : I want you to undress me to the sound of all your defenses collapsing.
Accounts : Amara, Colette, Emil, Oscar, Elisa, Caesar
Name : Akvilė
The flower that blooms in adversity is the most rare and beautiful of all
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   Today at 12:01 am



Smagiai besišnekučiuodama su kolega jau ir savo vyno sulaukia, kas dar labiau pradžiugina. Sudaužiusi taurėmis su vyruku, paragavo savo išsirinkto vyno ir nežymiai pakraipė galvą į šonus, taip vertindama skonį. Tikrai neblogas, negali skųstis. Nors į Paryžių grįžo tik prieš porą dienų, visgi pamesti verslo į šoną nenorėjo. O kadangi Paryžiuje atsivėrė naujos galimybės – Carmen pasinaudojo šaunia proga. O į jo saldžius komplimentus Grimaldi atsakydavo žavia šypsena. Pateikusi jam kelias dokumentų formas, parodė vietą, kur reiktų pasirašyti, užtvirtinant sandorį ir padėjo rašiklį ant viršaus, kad vyrukas nesivargintų savo ieškoti. Tik tuo pačiu metu pajuto kaip iš niekur nieko gavo bučinį į vieną, paskui į kitą skruostą. Šiek tiek sustingusi ir truputėli pasimetusi kilstelėjo žvilgsnį į vyruką, kad suprastų, kas čia darosi. Išvydusi Michael priešais save, iškart suprato, kas čia per šposai, nes jau buvo išsigandusi, kad kažkoks nepažįstamasis sugalvojo šitaip seilėtis. Tad spėjo dar švelniai uždėti plaštaką ant vyro nugaros ir plačiau nusišypsoti. Kad ir kaip ten triukšmingai jų santykiai užsibaigė, visgi jį matyti buvo be galo malonu. Ir pro akis tikrai neprabėgo tai, kaip jis buvo šiandien apsirengęs. Vieną kitą minutę taip ir užsispoksojo į vyro veidą, vėliau nuskenuodama jį visą nuo galvos iki kojų. Velniškai gražus ir simpatiškas vyras, čia jau dievams reikia dėkoti už tokį sutvėrimą.
- Sveikas, Mickey, netikėta čia tave sutikti..,- su šiokia tokia nuostaba ištaria, akimirkai pamiršdama savo priešais sėdintį kolegą. Tačiau Diamond taip gražiai įsitaisius per viduriuką tik žvilgteli į vyrą nesupratusiu žvilgsniu. Mesteli žvilgsnį į savo kolegą ir tada atgal į Mickey. Pasilenkia arčiau jo ir sušnabžda jam prie ausies: - Aš dabar šiek tiek užsiėmusi, tad gal malonėtum palikti mus vienus?- švelniu balso tonu sušnibždėjo ir šiek tiek atsitraukusi pažvelgė jam į akis. Na, manė, jog supranta, kad čia rimti reikalai vyksta, o ne šiaip sau catch upinimas su draugučiu. – Gal norėtum kokio deserto?- užklausia kolegos, kad šis turėtų ką veikti, kol Carmen galės išsiaiškinti su Theseus, nes puikiai pažinojo šitą vyruką ir jo smagų būdą:). Bet po jo kito klausimo ir parodymo, jog turi ginklą, Venera kilstelėjo antakius, greit atsukdama vyrą į savo pusę. – Ką tu darai??- jau labiau nepatenkintu tonu užklausia, paimdama ir patvarkydama jo švarką, kad labiau uždengtų tai, kas slypi po juo. Na, ginklą, žinoma. – Prašau, negadink man visko, Mickey,- pakėlusi savo šviesias akis į vyro, viltingai paprašo jo tiesiog nesugadinti eilinį kartą visko.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Restoranas eifelio bokšte   


Back to top Go down
 

Restoranas eifelio bokšte

View previous topic View next topic Back to top 
Page 7 of 7Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Eifelio bokštas-