Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
Baras - Page 5

Share | 
 

 Baras

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5
AuthorMessage
avatar

Priority : Family
Posts : 941
Location : Why Paris? Paris needs no reason, paris is its own reason.
Accounts : LFM

Lorianne Kaye Hoffman

PostSubject: Re: Baras   Wed Oct 10, 2018 9:37 pm


Lorianne ramiai sėdėjo prie baro, pasirėmusi į jį abejomis rankomis, susikėlusi koją ant kojos, gurkšnodama užsisakytą šampaną ir akimis bėgiodama ne po klube esančių žmonių minią, lyg ieškotų pažįstamų veidų, o analizuodama už baro išrikiuotų gėrimų etiketes. Tikriausiai stebint iš šalies, atrodytų kiek juokingai, žavi moteris, sėdi vienui viena prie baro ir net nesidomi čia esančiais žmonėmis, o visą savo dėmesį atiduoda lentynoje stovintiems buteliams. Taip, gerti šampaną ji galėjo ir namuose, patogiai įsitaisiusi ant sofos, įsijungusi muzikos ar žiūrėdama, kokį nors įdomų filmą, galu gale, ramiai gulėdama putų pilnoje vonioje. Visgi Kaye nebuvo tokių vietų mėgėja, net ir po daugelio metų, kuriuos ji su kita tapatybe praleido Paryžiuje, vis dar būdavo šiek tiek baisu, jog galbūt ji bus surasta. Taip pat, nesivėlė į jokius naujus santykius, kažkodėl negalėjo savęs įkalbėti, pasitikėti kitais žmonėmis, visgi veikloje, kurioje ji buvo įklimpusi, draugų ar tiesiog patikimų žmonių nebuvo ir tai ji kvailai taikė visam savo gyvenimui. Tačiau šiandien norėjosi kitokios aplinkos, norėjosi būti apsuptai nepažįstamų žmonių, bet tuo pačiu pabūti su savimi, ir taip pakankamai daug laiko praleisdavo namuose, kiekvienas vakaras buvo vienodas ir tai buvo taip atsibodę, kad tiesiog norėjosi pakeisti aplinką. Tikriausiai taip tyliai sėdėdama nuošaliau nuo visų, Lorianne būtų išgėrusi vieną taurę šampano ir užsisakiusi kitą, tačiau nejaukiai pajutusi, kaip kažkas sustojo jai už nugaros, galiausiai pamatė šalia jos šampano taurės dedamą stiklinę su tamsiu skysčiu ir išgirdo į ausį tariamus žodžius, pajuto, kaip visas kūnas nuėjo pagaugais, vienos rankos pirštai, kiek tvirčiau suspaudė laikomos taurės kojelę. Pirmiausia, ji niekada gyvenime nebūtų sumaišiusi šio balso, antra, daugiau niekas nebūtų į ją šitaip kreipęsis, akivaizdu, kad praeitis pasivijo greičiau nei Lorianne tikėjosi ir dar pačiu netinkamiausiu momentu, kai ji mažiausiai buvo tam pasiruošusi,-Laikykis atstumo,-nukėlusi koją nuo kojos, labiau ištiesė nugarą, taip vos vos palinkdama arčiau baro, kad vyro krūtinė prie jos nesiliestų, ištarė, net neatsisukdama į vyrą. egalėjo pradėti pokalbio pasisveikinimu, greičiau būtų prarijusi liežuvį nei prabilusi mandagiam pasisveikinimui. Kaye žinojo, kad neklysta, puikiai jautė, kad už nugaros stovi ne kas kitas, o Edouard'as.
Back to top Go down
avatar

Posts : 86
Name : Vaiva.

Édouard de Guillaume

PostSubject: Re: Baras   Wed Oct 10, 2018 10:04 pm



Edouard'as tyliai sau nusijuokė išgirdęs tokį Kaye pareiškimą. Buvo akivaizdu, kad tokia moteris negalėtų lygintis su jo jėga. Tuo labiau, žinant koks sumautas sadistas šis yra. Jam tebūtų vienas malonumas matyti, kaip bergždžiai ji bandytų išsilaisvinti ar vyrą sužaloti. Edouard'ui visa tai skambėjo kaip pramoga. Gal netgi iššūkis, kuriam jis pasirašė.
Staiga, vis dar stovėdamas už nugaros, šis ranka sučiupo moters kaklą ir prispaudė šios kūną prie savęs. Giliai įkvėpęs malonaus jos plaukų aromato Edouard'as mėgavosi visa šita situacija. Jis jos nesmaugė, bent jau kol kas. Tik laikė, tačiau vien jausti tokį artimą kontaktą buvo ganėtinai jaudinantis reikalas. Vis dėlto ji vis dar priklausė vyrui. Vis dar buvo jo nuosavybė. Jo prekė. Šį kartą jis pasirūpins, kad moteris taip lengvai neišsprūstų jam pro pirštus. Ir būtent su ta mintimi prisiminė, jog prie kelnių turėjo prisitvirtinęs ginklą.
-Vienas judesys, ir tu lavonas.- šis vėl kuždėjo moteriai į ausį - vieną kartą jau pabėgai nuo manęs, tačiau tebūnie šis kartas paskutinis. O kiek naktų tu man skolinga, brangioji.- su lyg tais žodžiais, laisvąja ranka Edouard'as perbėgo per vidinę moters šlaunų dalį pakeldamas josios suknelę, bei sugriebė josios tarpukojį. Jis nė kiek nesuko galvos, kad toks jo elgesys galėtų būti netinkamas. Ji buvo jam skolinga. Šis ją nusipirko, o ši įsigudrino pasprukti. Vyras jos nekentė bei geidė vienu metu. Šie jausmai mainėsi jo viduje ir kovojo vienas su kitu, negalėdami išrinkti dominuojančio. Ši naktis vos per akimirką tapo gerokai įdomesnė, nei buvo galima pagalvoti.
Back to top Go down
avatar

Priority : Family
Posts : 941
Location : Why Paris? Paris needs no reason, paris is its own reason.
Accounts : LFM

Lorianne Kaye Hoffman

PostSubject: Re: Baras   Wed Oct 10, 2018 10:25 pm


Tą akimirką, kai Lorianne išgirdo Edouard'o balsą, jos galvoje prabėgo visi įvykiai, susiję su šiuo vyrų. Nebūtų sumelavusi, jeigu sakytų, kad pastarieji penkeri metai, kuriuos ji pragyveno su šiuo savininkišku, sadiskišku ir kone nužmogėjusiu asmeniu, buvo patys šlykščiausi jos gyvenime. Pirmuosius santuokos metus, Lorianne dar bandė prisitaikyti, galbūt net naiviai tikėjo, kad pripratusi ir geriau pažinusi vyrą, jį pamils ir viskas nebus taip blogai, galbūt kaip tik į naudą. Tačiau su kiekvienais metais, nors greičiau su kiekvienu mėnesiu buvo vis blogiau, bent jau Lorianne akimis, Edouard'as jos nelaikė žmogumi, ji buvo tik nusipirkta prekė, daiktas, kuriuo gali pasinaudoti, kada nori ir kaip nori, nepaisant to, dar buvo įsukta ir į nelegalų verslą bei priversta klastoti dokumentus, kol ši veikla, galiausiai tapo vieninteliu maloniu dalyku jos gyvenime, kurio ji nebūtų linkėjusi net pačiam baisiausiam priešui. Kaye net nežinojo, ką reiškia normalus seksas, ką reiškia savoka "mylėtis", nes tai, kas vykdavo už uždarų jos ir Edouard'o miegamojo durų, buvo nenupasakojama žodžiais. 
Edouard'ui netikėtai suėmus Lorianne už kaklo ir prispaudus ją prie savo krūtinės, moteris užmerkė akis, stipriai sučiaupdama lūpas, nepaisant to, kad ji nebuvo smaugiama, tačiau ne tik šis vyro veiksmas buvo nemalonus, tačiau dalinai trūko oro. Kaye buvo pakankamai drąsi, visgi bet kuri kita galbūt nebūtų išdrįsusi pabėgti nuo sutuoktinio, susikurti naują tapatybę, jog šis jos nerastų ir gyventi naują gyvenimą, tačiau nebuvo ant tiek drąsi, jog visiškai be jokių skrupulų rizikuotų savo gyvybe, todėl išgirdus grąsinimą, Kaye nesipriešino, bent jau kol kas. Juto, kaip jo ranka gašliai slydo šlaunimi ir atsidūrė tarp kojų, girdėjo jo tariamus žodžius, kurie kėlė pasibjaurėjimą, kaip įmanoma, šitaip elgtis su žmogumi, tikriausiai Lorianne niekada negalės to suvokti. Tikriausiai, jog protingiausia būtų buvę ramiai sėdėti, leisti elgtis taip, kaip jis norėjo, visai taip, kaip anksčiau, tačiau Lorianne nebebuvo ta naivi jauna mergaitė, pasiduodanti viskam, aukojanti save Edouard'ui, todėl paleidusi šampano taurę, nuleido vieną ranką ir pakišusi ją sau po sijonu, suėmė vyro ranką, gana grubiai ją ištraukdama iš po savo sijono,-Aš tau nieko neskolinga, greičiau tu man skolingas penkerius mano gyvenimo metus,-košdama pro dantis žodžius ištarė, visgi vyro ranka vis dar spaudė jos kaklą, buvo sunku normaliai įkvėpti oro, o išsilaisvinti iš tokių jo pančių buvo sunkiau nei ištraukti ranką iš po sijono.
Back to top Go down
avatar

Posts : 86
Name : Vaiva.

Édouard de Guillaume

PostSubject: Re: Baras   Wed Oct 10, 2018 11:05 pm



Kuomet Lorianne patraukė Edouard'o ranką nuo savo kojos, vyras įsiuto. Staiga nustūmęs ją nuo kėdės, jis nuvarė moterį iki sienos, prispaudė ją prie jos bei atstatė užtaisytą ginklą tiesiai po josios žandikauliu.
-Dabar eisi su manimi, ar aišku?- grubiai, kone išspjovęs žodžius, vyras stebėjo Kaye. Dabar ši buvo labai panašioje pozicijoje į jo neseniai paleistą skolininką. Prispausta, bejėgė. Kaip paukštelis labai ankštame narvelyje. Ji buvo tokia graži, tokia trapi. Kažkas buvo joje ypatingo, kas taip kaitino vyro kraują. Gal tas faktas, kad ji visiškai priklausė jam. Gal tie metai praleisti kartu. Gal apskritai čia tebuvo tas liguistas troškimas išnaudoti kitą. Bet kažkas toje moteryje varė Edouard'ą iš proto. Tik šį kartą kažkas buvo kitaip nei anksčiau, bet jis negalėjo suprasti kas. Jų kūnams besiliečiant atrodė, jog tarp jų degė atvira ugnis. Atviros liepsnos neapykantos, pasišlykštėjimo, sadizmo, gašlumo, psichozės. Jų santykis, jei tai dar būtų galima išvis taip pavadinti, buvo kažkas, apie ką būtų galima sukurti klaikų filmą. Filmą, kuris net labiausiai apsiseilėjusias romantikes atgrasytų nuo bet kokių tarpusavio santykių apskritai. Filmą, kuris parodytų tamsiausias vyrų svajones. Filmą, kuris parodytų moterų psichologinę stiprybę, nes tokį pragarą išgyventi sugebėtų ne kiekvienas. Geriau pagalvojus, čia tebuvo visiški kraštutinumai žmonėms įprastų bruožų. Hiperbolizuota realybė. Dėl to ji ir paliečia žmogų iki sielos smegenų. Tai yra riba, skirianti mus nuo visiškos psichozės.
Back to top Go down
avatar

Priority : Family
Posts : 941
Location : Why Paris? Paris needs no reason, paris is its own reason.
Accounts : LFM

Lorianne Kaye Hoffman

PostSubject: Re: Baras   Wed Oct 10, 2018 11:22 pm


Loarianne galvoje ištisai sukosi ta pati mintis, kaip Edouard'as ją surado, kaip sugebėjo ją susekti, kai niekas nežinojo, kur ji yra. Su savo šeima, tiksliau su mama, Kaye paskutinį kartą kalbėjo telefonu prieš išvykdama, tai darė fiksuoto ryšio telefonu oro uoste, visgi naudojantis paprastu mobiliuoju telefonu, Hoffman būtų buvusi įgrūsta į automobilį ir parvežta namo net nespėjus įžengti pro oro uosto duris. Tą kartą, ji nesakė, kur važiuojanti, nesiskelbė, jog pasikeitė vardą ir pavardę, tik paprašė jos neieškoti, niekam nesakyti, jog su ja kalbėjo. Tačiau buvo net labai akivaizdu, kad pasaulis buvo per daug mažas, jog galėtum visiškai pabėgti nuo praeities, galiausiai vieną dieną ji vis tiek tave pasiveja su trenksmu, o jeigu būtų buvę galima pasirinkti, Lorianne tikrai nebūtų norėjusi, kad Edouard'as ją pasivytų. 
Kaye net nespėjo susigaudyti, kai buvo priremta prie sienos, o jai į smakrą įremtas ginklas. Moteris pusę savo gyvenimo uždavinėjo sau klausimus, kas privertė Edouard'ą tokiu būti, kas pavertė ji tokiu nužmogėjusiu, kas dėjosi jo galvoje, kad neveliant į tai jausmų, o galvojant apie elementarų žmogiškumą ir pagarbą, jis galėjo šitaip elgtis su Lorianne, kad ir dabar, įremti ginklą daugybės žmonių akivaizdoje, pakabinti jos gyvybę ant plauko ir šią akimirką, Kaye net nesitikėjo, jog kažkas ją puls gelbėti, niekas nerizikuotų pulti ginkluoto vyro, tuo labiau, moteris puikiai žinojo, ką vyras gali, todėl savotiškai net nenorėjo, kad dabar kažkas pultų vaidinti didvyrio, nes ji puikiai žinojo, kuo viskas gali pasibaigti. Tikriausiai dabar reikėjo priešintis visomis jėgomis, kiek Lorianne jų turėjo, galbūt net savotiškai rizikuoti savo gyvybe vidurį naktinio klubo, tačiau mažiausiai, ko ji norėjo, kad nukentėtų kiti, tikriausiai kvaila galvoti apie aplinkinius, kai tau pačiai prispausta uodega, tačiau geriau ji rizikuos tik savo gyvybe, akis į akį su Edouard'u. Todėl netardama nė žodžio, pakėlusi akis į vyrą, Kaye tik linktelėjo, leisdama jam suprasti, jog tai atsakymas į jo užduotą klausimą.
Back to top Go down
avatar

Posts : 86
Name : Vaiva.

Édouard de Guillaume

PostSubject: Re: Baras   Thu Oct 11, 2018 12:05 am



Lorianne palinksėjus, vyro veide nušvito gašli šypsena. Nieko nebuvo maloniau už paklusimą. Jis dievino valdyti. Dievino galimybę palaužti žmogų emociškai, dievino būti stipresnis, viršesnis. Visiška didybės manija. Bet turbūt dėl šios savo savybės Edouard'as buvo toks gerbiamas verslo pasaulyje bei savo šešėlinėje veikloje. Jis mokėjo būti labai charizmatiškas, mokėjo papirkti žmones ir turėjo tai, ko reikdavo apžavėti paprastą mirtingąjį. Bet pats apie save visad galvojo, jog buvo daugiau nei paprastas žmogus. Šis vyras buvo visiškas sumautas narcizas. Visa, kas žmoguje buvo blogiausia, galėjai rasti jame.
Būtų sunku patikėti, kad šiame žmoguje dar yra belikę nors kruopelė žmogiškumo. Bent kruopelė pasigailėjimo, supratimo, sąžinės, ar, tuo labiau, meilės. Ar jis buvo visiškas psichopatas? Klausimas. Jau taip seniai šitas žmogus nejuto jokių tyrų žmogiškų emocijų, kad atrodė, jog jų nebeliko. Protu atrodo nesuvokiama, kas turėtų atsitikti, kad visa tai prasiveržtų į paviršių. O ir gyventi be to gerokai paprasčiau. Nieko nejausti. Dėl nieko nesirūpinti. Gal tos emocijos prasiveržusios tik sunaikintų vyrą? Vis dėlto jo gyvenimo būdas buvo klaikus. Kiek gyvybių buvo užbaigta šiomis rankomis. Kiek žmonių emociškai sužaloti visam gyvenimui. Lengviau pasekmes tiesiog apeiti, nei su jomis gyventi. Lengviau tapti naikinimo mašina ir naikinti kitus, nei save. Lengviau tyliai pūti viduje, tačiau žibėti iš išorės.
Truktelėjęs moterį už rankos bei įrėmęs ginklą šiai į nugarą vyras patraukė link išėjimo. Lauke buvo maloniai vėsu, jis pradėjo gaudyti taxi.
Back to top Go down
avatar

Priority : Family
Posts : 941
Location : Why Paris? Paris needs no reason, paris is its own reason.
Accounts : LFM

Lorianne Kaye Hoffman

PostSubject: Re: Baras   Thu Oct 11, 2018 1:32 am


Buvo sunku priešintis, kai lyginti savo ir vyro jėgą buvo mažų mažiausiai kvaila. Šiuo atveju ir į nugarą įremtas ginklas šiek tiek keitė visą situaciją. O juk, kai pagalvoji logiškai, viskas galėtų būti kitaip. Taip, Lorianne pabėgo, daug metų niekam nesirodė, pamynė tam tikrus susitarimus už kuriuos buvo atsakingi kiti žmonės, tačiau argi buvo būtina viską pasukti būtent taip. Abu buvo suaugę žmonės, galėjo tiesiog viską išsiaiškinti, kaip tai daro normalūs žmonės, juk Kaye niekur nesiruošė bėgti iš baro, vargu ar net ir norėdama būtų pabėgusi, kai kojos buvo apautos aukštakulniais. Bet ne, Edouard'as niekada nieko nemokėjo spręsti paprastais būdais, viskas būdavo priimama ir tvarkoma per visai kitokią prizmę nei suprato Kaye, šis kartas buvo ne išimtis. Bent kelioms akimirkoms paklusdama vyrui ir leisdama jam manyti, kad pasuko situaciją savo pusėn, nesipriešindama kartu su juo išėjo į lauką, faktas, kad jausmas, kurį kėlė į nugarą įremtas ginklas, moteriai visai nepatiko, apskritai ji nemėgo to mojavimosi šaltaisiais ginklais, tačiau jos sutuoktinio gyvenime tai buvo net labai įprasta, tad šią sekundę teko vėl tai prisiminti. Tiesą sakant, stovėti lauke nuogais pečiais, kurių nedengė joks drabužis, nebuvo labai malonu, tačiau to pasakyti nebuvo kam, vargu ar Edouard'ui šiuo metu tai būtų rūpėję, todėl Lorianne kantriai stovėjo šalia vyro ir laukė, kada prie jų sustos bent vienas taksi automobilis, vežantis juos velniai žino kur, visgi dabar tai žinojo tik pats vyras.
Back to top Go down
avatar

Damaged people are dangerous. They know they can survive.
Priority : SUCCESS
Posts : 480
Name : EIM.
Alastair Luuk D'Onofrio

PostSubject: Re: Baras   Fri Oct 12, 2018 6:45 pm



@Kira Iris Ito wrote:
Kira buvo pasimetusi. Ji nežinojo kaip reikėtų elgtis tokiu atveju. Alastair tėvas kėlė pavojų Prancūzijos piliečiams, jį reikėjo sustabdyti. Tik klausimas- kaip? Ito puikiai atsiminė draugo šeimos istoriją ir koks brangus jam buvo tėvas, koks dėkingas Alastair jam jautėsi už paskatinimą dirbti policijoje ir apskritai kokiu asmeniu jį užaugino. Kita vertus, Kira negalėjo nusižengti savo moralei. Tokius kaip vyresnysis D'Onofrio korėjietė išviešindavo ir priversdavo sumokėti už savo nusikaltimus. Deja, šį kartą, kažin ar viskas bus taip paprasta. Terorizme ši pavardė buvo minėta ne kartą, Kira suvokė, kad viena nesusitvarkys, tačiau artimųjų nesinorėjo kišti. Norėjosi juos apsaugoti, kad ir kokie jie apsirūpinę buvo. Nors imk ir persiplėšk. Kaip tokią situaciją paaiškinti draugui? "Ei, Luuk, nesupyksi jei tavo tėvą pasodinsiu už grotų?" neskambėjo kaip labai tinkamas variantas.
- Kada aš atsisakiau tekilos, - šyptelėjus tamsiaplaukė paleido draugą iš glėbio (jis visuomet duodavo geriausius meškino apkabinimus), nusimetė paltuką ir pakabino jį ant netoliese esančios pakabos. Viduje buvo pakankamai karšta net ir tokiu subjurusiu rudens oru. Sustabdžiusi barmeną, korėjietė pasiprašė apelsino, kadangi jos akimis, geresnio varianto geriant tekilą, nebuvo. Dėkingai šyptelėjus Kira pasisuko į Alastair, - atrodai susirūpinęs, - konstatavo faktą, atidžiai nužvelgdama jo veido bruožus. Per visus metus, kiek vyrą pažinojo, Ito spėjo perprasti šio veido išraiškas. Vis dėl to, juk Luuk jai prilygo brolį, kurio niekad neturėjo. Tiek kartu išgyventa ir patirta...Ko gero, dėl to ši situacija ir buvo tokia beviltiška. - Kas nutiko? - rūpestingai, kaip visada,.pasiteiravo. Alastair žinojo, kad Kira nenusileis tol, kol nepasieks savo ir nesužinos, kas jį taip  neramino. Galbūt tai padės išsiaiškinti kiek D'Onofrio iš tiesų žinojo apie savo tėvo viešnagę Prancūzijoje.

Kira buvo vienintelis žmogus, žinantis absoliučiai viską apie Alastair ir netgi per daug. Jis merginai pasakojo apie savo ankstesniąją veiklą, šeimą, santykius su broliu ir per vieną akimirką subyrėjusią santuoką. Gerai pažinodama D'Onofrio mergina neskaitė jam pamokslų ir nebandė įkrėsti proto dėl pasirinkto plevėsiško gyvenimo būdo ir už tai jis buvo jai dėkingas. Ito jį permatė kiaurai ir nors šalia merginos Alastair dažnai pasijusdavo per daug nuspėjamas, jis besąlygiškai ja pasitikėjo. D'Onofrio net nenutuokė apie Iris planus. Apie darbą jų pokalbiai pasisukdavo itin retai, tačiau šis merginos planas, jei jis žinotų, visai nežavėtų. Pirmiausia, visgi tas pavojingas teroristas buvo jo tėvas, ką Alastair dabar ir daro siekdamas atitraukti žvalgybos dėmesį nuo vyresniojo D'Onofrio viešnagės Paryžiuje,o antrą Kira juk pati žino, kad tai itin sudėtinga ir pavojinga užduotis. O  tai savaime nesugrįžtamai paveiktų jų pasitikėjimą vienas kitu.
- Argi tai taip akivaizdu? - žvelgdamas į merginą pirštais patempė lūpų kampučius į viršų imituodamas, bent jau patenkintiną miną. Bet nieko nesigavus, o jam rimtu žvilgsniu toliau žvelgiant į Ito, pavyko išspausti tik mielą šypsnį. - Mano tėvas jau savaite Paryžiuje ir net nesiteikė duoti žinios, o tik atsitempė paskui save uodegų. - turėdamas omenyje škotų pareigūnus Alastair padėkojo padavėjai už tekilos butelį su apelsinu. - Juk kol dirbau su juo visus galus paskui jį suraišiodavau kuo puikiausiai, o dabar tik jaučiu spaudimą ir iš Prancūzijos prokuroro. Jis nori, kad aš pats sulaikyčiau savo tėvą. Aiškiai suvokiu, kad mano principai dabar daug aukščiau nei blaivus protas, bet tai vis vien siutina. Negaliu patikėti, kad tėvas elgiasi taip kvailai. - piktai papurkštavęs Alastair atsuko butelio kaklelį ir į stiklus pripylė tekilos. - Bet ką jau čia apie manę. Kur tavo šio vakaro palydovas? - kilstelėjęs antakius įdėmiai nužvelgė merginos veidą. Kira niekada po tokias vietas nesilankydavo viena.
Back to top Go down
avatar

Priority : knowing the difference between who to cut off and who to be patient with is everything.
Posts : 1310
Location : she's never where she is. she's only inside her head.
Accounts : shantel; joaquin; aidan; allegra
Name : laurita

Désirée Fleur Lévesque

PostSubject: Re: Baras   Sat Oct 13, 2018 11:08 pm



oi, kokios panikės.. Desiree dabar visą savo dėmesį skiria tik Jamesui. o ir šiaip klubuose ne visos belekokios, va, Levesque juk čia:) iš esmės gal ir galėtų pagalvoti apie mergaites, kartais pasitaiko ir šiame klube tikrai kvapą gniaužiančių, bet tai.. mėgsta sutelkti dėmesį į vieną objektą, ypač kai su juo šnekasi. - na na.. gal norėtųsi papasakoti? pasakyčiau, ar bent kiek arti realybės, - smagiai cakteli liežuviu, veide žaidžiant smagiai šypsenai. Desiree taip paprastai nebėga, tai kol nepradės pasakoti apie jos gyvenimą nuo pat vaikystės, tol viskas ramu. o kad taip bus.. na, tikimybė nerealiai maža. - ačiū, - padėkoja už komplimentą, net jeigu pati neturi nieko bendro su savo vardo gavimu, - kad jau prisimeni tokį menkutį faktą, labai nepyksiu, - trumpai nusijuokia, jam užsiminus, kad vadins ją siemke. na, tikrai ne blogiausias variantas, netgi visai miela. dar jeigu žinotų apie tą rankos neplovimą.. na, čia klube ji kaip ir yra vietinė žvaigždutė, tokia vienai nakčiai, kurią visi pamiršta vos išaušta rytas, bet visai smagu būtų pasijusti tikra žvaigžde, kurią norisi paliesti ir va, po to savaitei pamiršti higieną:) jam pareiškus, kad gyvena, kilsteli antakius ir iškart prisimena sindromą, kuomet žmogus mano, kad yra miręs. smagu žinoti, kad šitam vyrukui tai negresia. supratusi, apie ką galvoja, papurto galvą kiek nuleisdama ją žemyn. tiksliai užteko ir tų trijų metų universitete, kad visiškai sužalotų savo mąstymą. jam vėl ėmus dergtis iš jos atminties spragų, trumpam užverčia akis, bet ir pati greitai nusijuokia, - viskas gerai, suprantu, kad tikrai nepraleisi progos to paminėti kiekviename sakinyje. turbūt nesugebėjau padaryti labai blogo įspūdžio, jei dabar vis dar esi čia? - kiek prisimerkusi prataria ir smagiai šypsosi. šiaip jau nėra tikra, nes velnias žino, ką jie ten veikė.. Fleur iki galo taip ir nesuprato iš tokio jo abstraktaus pasakymo. na, iki kur jiedu nuėjo, nes kryptis kaip ir aiški:) - iš tiesų sveikinu gavus darbą, - dabar jau kiek rimtesnė linkteli galva ir, vėl paėmusi kokteiliuką į rankas, kilsteli jį į Jamesą. jai tai atrodo labai big deal, kai pati užsiima diplomo nereikalaujančia veikla. - vadinasi, jau kelerius metus gyveni Paryžiuje.. patinka? - pasiteirauja, atsigerdama kokteilio. nėra tikra dėl tų kelerių metų, bet tai.. kam čia įdomu dabar.
Back to top Go down
avatar

Posts : 60

James Elías Lezcano

PostSubject: Re: Baras   Today at 9:23 am


-mmm, ne, - tarstelėja iš lėto papurtydamas galvą, - paskui išsigąsi, pabėgsi, o po tos nakties aš tave dar bandžiau susirasti, - taip atvirai išdėsto stebėdamas Dee, šiek tiek praleidžia keletą žodžių, kurie prasisuka jo galvoje, na, kad nenorėtų, jog taip lengvai mergina apsisuktų ir nueitų, bet gal ir pati panikė supras, kas čia liko tarp eilučių. Ne dėl to, kad jis kuklintųsi, tiesiog dažniausiai, kai prabyla, tiek daug turi žodžių besisukančių galvoje, kad net pusę praleidžia netyčiom, galvodamas, kad visi čia ponai Kalenai ir skaito jo mintis. Nors gal geriau to nedarytų.. ypač kai dabar galvoje vis erzinančiai sukasi scena, kurioje jis gardžiai bučiuoja Siemkę. Ta proga vėl stebi šitą fancy erdvę ir laužiasi pats į savo data system, bandydamas išjungt užstrigusį vaizdą. Ne tai, kad jam jis nepatinka.. atvirkščiai, per daug patinka:) senokai iš tiesų besisuko galvoje, bet dabar grįžo su trenksmu. Kaip spirgas keptuvėj negali ramus nusėdėt, tai žvilgsnis tuoj pat grįžta prie Desiree ir pats kartu su ja nusijuokia. – Ne, kaip ir minėjau, įspūdis buvo beveik tobulas, - ištaria smagiai besišypsodamas ir netyčia, tikrai tikrai netyčia, šiek tiek nuslysta žvilgsniu žemyn Desiree, pagavęs save tokioje baisioje nusikaltimo vietoje, tuoj pat grįžta prie jos dailaus veiduko ir šypsosi. Gal jau šiek tiek creepy, bet nu ką darysi, kad laimingas jaučiasi. – ačiū, - tarstelėja linktelėdamas ir va kiek santūriau pasišypso, - o kaip tavo studijos? Ką turėčiau susilaužyti, kad papulčiau pas tave? – užklausia vėl paimdamas savo alaus butelaitį ir nusijuokia. Ne nu, iš tikro, dar keli žodžiai ir jis tikrai net nepyks, o padėkos, jeigu Dee jam vožtels per makaulę. Na, padariusi išvadas, kad jis koks nors maniakas:) -Nors nesu didelis romantikas, šitas meilės miestas man visai patinka, - ištaria bent kiek normaliau ir šyptelėja iš pradžių pažvelgdamas į merginos akis, tada, vėlgi netyčiom, į lūpas, bet per daug nepasimeta ir tiesiog nusuka žvilgsnį atsigerdamas dar alaus. – Gal norėtum pašokti? – užklausia it koks tikras britų džentelmenas, laimei, kad dar parankės neatkiša. Padeda butelaitį ant baro ir toks akimirką sustingsta. Na, prisimena, kad su draugais čia atėjo, žinot:) Bet tada nusprendžia, kad, ai, jeigu ką susiras naujų.. na, arba apsieis be anų ir tiesiog laukia, ką mergina pasakys.   
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: Baras   


Back to top Go down
 

Baras

View previous topic View next topic Back to top 
Page 5 of 5Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Silent disco klubas-