Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
STALIUKAI - Page 3

Share | 
 

  STALIUKAI

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 52
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 3:26 pm


Na taip prieš dvejus metus, šiek tiek depresinė buvo kai sužinojo tiesą apie savo tėvą ir jo ligą. Neįsivaizduoja kur jis yra šiuo metu.
-Filmavausi seriale. Mini vaidmuo, o serialas ir neišgarsėjo,- liūdnai šypteli. Gal kada nors jai pasiseks ir bus garsi aktorė kaip ji ir troško nuo pat paauglystės,- tai kuo užsiimi?- paklausia merginos. Tiesa, jos susipažino prieš du metus, bet Evangeline taip ir negalėjo prisiminti kaip. Tai viena iš priežaščių kodėl metė teisę. Dėl prastos atminties. -Psihoterapija?- bandydama prisiminti apie profesiją, kuria užsiėmė ,ar domėjosi Delpy prieš dvejus metus paklausia. Pagyrus ją dėl pasikeitimo tik nurausta ir nekaltai nudelbia akis. Mat susigėdo nors nebuvo dėl ko.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 4:01 pm


Amelia atidžiai gaudė kiekvieną žodį kurį kalbėjo šviesaplaukė. Joms pirmą sykį susitikus, Cosette merginai buvo trumpa, tačiau įsimintina draugė, kadangi padėjo nepalūžti ir nepasigauti depresijos dėl tėvo ligo, tačiau kai jų keliai išsiskyrė, abi merginos nebesusisiekė viena su kita.
-Ah taip, teko kažką girdėti, nors ir mini serialas ir nepopuliarus, mano ausis pasiekė. -Tokiais žodžiais Delpy bandė įteikti merginai pasitikėjimo savimi, o gale sakinio dar ir šyptelėjo padrąsinama šypsenėle. -Juk esi jauna dar, pamatysi, pasieksi ko nori, galbūt vieną dieną sulauksiu iš tavęs kvietimo vykti į oskarų atsiemimo apdovanojimus. -Pasvarste trumpam akis nuleisdama prie savo sidabrinės apyrankės su mažais karoliukais, ir įkyraus rando kuris neketino greitai dingti, bet dėka apyrankės jis nekliuvo niekam į akis. Evangeline'i bandant prisiminti jos specialybę, Delpy sukikena, tikrai nepiktybiškai, greičiau jau mielai erzinančiai. -Dirbu kaip psichoterapeutė. -Galiausiai akis pakėlė atgal šviesaplaukę.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 52
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 4:51 pm


Prakalbus tamsiaplaukei apie oskarus ji tik nusijuokia, bet negali neigti, kad ji apie tai negalvojo.
-Jei jau taip ir bus, tai tikrai sulauksi kvietimo,- juokais pasako, nes netikėjo, kad iki taip toli nueis, bet niekada negali žinot, ką likimas gali būti suplanavęs. Patvirtinus jos žodžius, kad Amelie dirba psichoterapeute jai kyla prisiminimas apie tas, pas kurias lankėsi Santos. Jos turėjo ne tik savo kabinetą, bet ir sekretorę, kuri priimdavo lankytojus, juos registruodavo, virdavo kavą ir atlikdavo kitus dalykus. Apie tai pagalvojus iš entuziazmo išpūtė akis.-Tu turi savo kabinetą, tiesa? Tikiuosi turi sekretorę, kuri girdo tave kava ir maitina pyragaičiais. Pasakyk, kad turi,- kažkodėl Evai tai atrodė toks džiaugsmingas dalykas, kad kalbėjo su ryškia entuziazmo gaidele balse.
Pagaliau padavėjui atnešus jų maistą jam dailiai nusišypso padėkodama. Atneštas maistas lyg tyčia jai priminė ko iš tiesų ji atėjo. Pavalgyti. Bet kartais gyvenimas mėgsta iškrėsti netikėtus pokštus.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 5:23 pm


Priešais ją sėdinti šviesaplaukė buvo it mažas saulės spindulėlis, ne tik dėl šviesių plaukų ir mėlynų akių, ji buvo tiesiog geros nuotaikos užtaisas, tokių žmonių šiais laikais trūko, juk ir pati Amelie tokia nebuvo, todėl stebėti Santos jai buvo širdžiai malonu.
-O tu bandai prasibrauti į kiną, ar labiau į teatrą? -Užklausia kiek primerkusi akis, po visų tų svajonių apie oskarus. Dažnai kas iškyla iš po teatro, ir Cosette domino, ar jos senų laikų draugė bandė laimę ten, juk pati Amelie turėjo pažįstamų iš ten. Jaunutė mergina prie jų stalo atnešė dvi vyno taures įteikdama vieną Evangeline, o kitą Amelie, tuojau pat įspėdama, kad padavėjas atgabens maistą. Tarp rankų įsukdama taurę, Cosette susitelkė atgal į pašnekovę, kurios akys dabar buvo išsiplėtusios kalbant apie psichoterapeutės darbą. Tai pralinksmino tamsiaplaukę, ji nusišypsojo parodydama dantis, o tada pakreipė galvą. -Taip, yra tokia, ačiū Dievui, kad ji litrais girdo mane kava ir neša skanius užkandžius...-Pagalvodama apie savo sekretorę Mari, Delpy sukrizena. -Esu tikra kofeinistė, o dar dirbant tokį darbą, kartais ten nepakenktų ir šlakelis brendžio. -Prisipažįsta kiek tyliau, visgi tas darbas sunkino jėgas, bet kitu atveju jai buvo svarbu padėti žmonėms, taip kaip jai kažkada padėjo ištverti mamos savižudybę viena psichoterapeutė, pas kurią netgi dabar, jau pagyvenusią moteriškę Cosette atbėga įgauti įkvėpimo ir sulaukti patarimo.  Atkeliavus maistui, kaip visada, įmantriai ir nuostabiai patiektam, rudaakė padėkojo padavėjui, ir paėmusi įrankius į rankas, pakėlė akis į Santos. -Skanaus. -Šyptelėjo, ir atsipjovė pirmą gabalėlį. Paragaudama kepsnio, lėtai sukramtė gabalėlį, o tada trumpam pakėlė akis į priešais sėdinčią merginą. -Kaip meilės reikalai? Apie darbą pakalbėjom, dabar meilės eilė.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 52
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 5:50 pm


Nebuvo ką galvot ar į kiną, ar į teatrą. Jai visada labiau patiko vaidinti prieš kamerą, bet dabar pagalvojo, kad norėtų suvaidinti kažką ir teatre. Gal ateityje.
-Kiną,- gavusi taurę vyno dar negeria, o palaukia maisto,- jetus kaip aš tau pavydžiu turėti nuosavą sekretorę,- šypsosi. Aišku pavydėjo ne juodu, o baltu pavydu. Mat ši, kaip mini aktorė turėjo tokią agentę, kuri siūlė jai vaidmenis, bet ji per daug pinigų norėjo iš Evos, o ir kaip agentė ji nebuvo nuosava. Ji ieškojo vaidmenų ir kitiems aktoriams, panašiems į ją. Nuo šiol Santos ieško pasiūlymų savarankiškai.- Jei kameros tavęs neseka tai gali pasislėpti brendžio butelį už knygų kabinete,- meta kaip pasiūlymą pusiau šyptelėdama. Atnešus maistą taip pat palinki Amelie to pačio ir atsipjauna vištienos kepsnio, bet tada prisimena apie tokį dalyką kaip tostą ir kilsteli į viršų vyno taurę, kad šios susidaužtų,- į mūsų sveikatą ir už netikėtą susitikimą,- šypteli atsigerdama vyno. Paminėjus Cossete'i meilės reikalus vos neužsprinksta nuo vyno. Tyliai nusijuokia. Ko gero, per Evos gyvenimą ji turėjo tik vieną vaikiną gimnazijoje, bet santykiai truko tik du mėnesius. Tokios ir meilės seilės paauglystėje. Prieš metus turėjo vienos nakties nuotykį, bet tai ir buvo viskas. Mat Evai šiuo metu rūpėjo karjera,-tai kad nieko. Visiškas nulis,- sukikena ir įsideda vieną kąsnį į burną. Ji šešiais metais jaunesnė už Amelie, todėl kažko rimto pati Cosette ir negalėjo iš jos tikėtis,-o kaip tau? Meilės reikalai?- sukramčiusi kąsnį šypteli. Įdomu ką mergina pasakys.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 6:21 pm


-Aš kažkada irgi turėjau svajonę vaidinti kine, bet taip jos ir nepajėgiau įgyvendinti, nors manau neturiu to kabliuko vaidybai, žinai, todėl nieko gero nebūtų išėję. -Mesteli seną kaip pasaulis savo svajonę kurią ko gero turėjo būdama penkerių kai su giminaičiais ar draugais esą rengdavo spektaklius tėvams. Nors apie aktorystę buvo susimąsčiusi ir paauglystėje, ir jei ta paauglystė nebūtų buvusi tokia tamsi, kas žino, gal savo ji būtų pasiekusi. -Nėra čia ko pavydėti, patikėk, tiesiog tai darbas. -Ramiai paaiškina, vos kilsteli lūpų kampučius, visgi tai tikrai nebuvo kažkas stebuklingo, bent jau Cosette'i, kitiems gal tai išties atrodė įdomu?
-Buvo kilusi mintis ne kartą slėpti brendį kur nors pašonėje, bet jei netyčia padauginčiau? Žinai, problemų paskui bus...-Pasako tai kaip įprastą dalyką, bet tada tik garsiai nusijuokia ir jau nori paragaut vyno, bet Santos pasielgia protingiau, ir pasako tostą. -Taip, už mus. -Taipogi iškėlusi taurę sudaužia ja kartu su merginos taure, o tada paragauja vyno. Iš pradžių ji nesuprato kas taip prajuokino Evą, bet po jos atsakymo, kad meilė dar nesibeldžia į duris, ir pati Delpy sukrizena. Sukramčiusi dar vieną gabalėlį, palinksi galva. -Ir gerai darai, visgi jauna esi, kam čia užsikraut sunkumais? -Mesteli retorinį klausimą, o kai šviesaplaukė užklausią apie ją pačią, Delpy trumpam nudelbia akis į lėkštę su maistu. Jos reikalai meilėje, jau nuo pat paauglystės buvo sunkūs, kupini skausmo ir kažkokių pykčių, kad ir kiek tų ''mylimųjų'' buvo, nė vienas į jos pilvą neprileido drugelių, ar sukėlė gerą svaigulį. Dažnai ji vyrais naudodavosi savo tikslams. -Ne, kol kas nieko, irgi. -Tik tiek tepasako, o mintyse kažkodėl sužiba vienas veidas, bet ji jį greitai pašalina iš galvos, ir nusišypso Santos.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 52
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 8:15 pm


O ji tikėjosi kokių dramų ar įdomios istorijos, bet nieko.
-Vėliau ar ankščiau vis tiek atsiras,- šypteli ir toliau doroja savo kepsnį. Aišku doroja gražiai, užsigerdama vynu.- Bet kam tie vyrai iš tiesų?- pakelia akis į Amelie,- mes moterys, savarankiškos,- pasako savo moto. Aišku būna tų dienų kai pasižiūri romantišką filmą ir užsimanai kažko panašaus. Dažniausiai Eva tokių filmų šalinasi, bet ne visada pavyksta. O šiais žodžiais visada bando įtikinti labiau save, o ne kitus, kai kalba, arba mintys eina apie antrąją pusę. 
-Gyveni kažkur čia, netoliese?- paklausia jos staigiai nukreipdama temą,- jei netoliese tai galimas variantas, kad užsuksiu,- šypteli ir atsigeria vyno taip nepastebėdama, kad liko tik vienas gurkšnis,- žinoma, jei leisi užsukt,- priduria.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 9:05 pm


''Vėliau ar anksčiau vis tiek atsiras'' šitie žodžiai privertė Amelie kažkaip keistai šyptelėti, nes iš dalies ji visai norėjo sukurti normalius santykius. Žinoma, tai būtų sunki misija, pirmiausiai merginai reiktų atsisakyti tokio savo gyvenimo būdo ir pakovoti su vidiniais demonais, tad dabar, bent jau šį laiką Cosette negalėjo pagalvoti, kad keis savo gyvenimą. Neturėjo tiek valios, o galbūt turėjo per daug visko prarasti kas kaitindavo jos kraują. -Žinai, galbūt tu ir teisi. Tik aplinkui visi poromis, poromis, o tu lieki vienas, tai kažkaip retkarčiais pasidaro sunkoka, bet...Bet taip, mes moterys stiprios, mums nereikia vyrų užnugarių, ar kad kas apkabintų kai yra blogai. Pačios susidorojame su tuo. -Puse kepsnio jau buvo įveikta, o po tokių savo žodžių tamsiaplaukė mirkteli akimi šviesaplaukei, ir atsigeria vyno. -Taip, turiu butą Montparnasse, o tu? -Pasiklausia, o tada nusijuokia linktelėdama. -Tau durys visada praviros, be to, vėliau duosi savo telefono numerį, regis nebeturiu jo.
Back to top Go down
avatar

To laugh yourself is to love yourself.
Posts : 52
To laugh yourself is to love yourself.
Evangeline May Santos

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 9:30 pm


Išklauso Amelie apie vyrus vis linkčiodama galvą, nes mergina sakė tai, ką pati Eva norėjo girdėti. 
Išgirdusi Cossette's namų buvimo vietą tyliai suploja rankytėm.
-Aš irgi turiu butą Montparnasse,- ko gero, jos susitiks dažniau nei blondinė galvojo,-neseniai atsikrausčiau. Atrodė puiki vieta gyventi,-šypteli. Suvalgiusi kepsnį ir tai, kas prie jo, paprašo padavėjos, kad atneštų desertą.- Žinoma duosiu,- linkteli galvą linksmai nusišypsojusi,-galiu netgi dabar,- savo telefono numerį Santos žinojo atmintinai, todėl laukė, kol Delpy pasiims savo telefoną, ar kažką, kur įsirašytų savo draugės numerį. Savajį "huawei" firmos telefoną Eva išsiėmusi iš džinsų kišenės pasidėjo ant stalo.-O tu padiktuosi savo, gerai?- mielai šypteli ir pradeda dairytis aplink, nes padavėja užtruko nešdama jos desertą.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: STALIUKAI   Sat Jul 29, 2017 10:08 pm


-O, nuostabu. -Ir pati Amelie apsidžiaugė, kad dažniau susimatys su Eva, mergina atrodė išties draugiška asmenybė, tokių Delpy gyvenime trūko, arba ji nemokėjo su jais palaikyti ryšio. Likus vos gabalėliui kepsnio, Cosette trumpam nuo jo atitrūko, ir iš rankinės išsitraukė savo mobilųjį. Įsijungusi adresų knygelę, nustūmė telefoną prie šviesaplaukės. -Suvesk, užsivadink, ir aš tau parašysiu, kad maniškį išsisaugotum vėliau. -Šyptelėjusi vėl paėmė į rankas šakutę, ir užbaigė patiekalą, taipogi ir vyno taurę. Delpy nežinojo ar dabar bus mandagu to klausti savo pašnekovės, bet kadangi buvo smalsi ir jai dažnai prireikdavo informacijos apie asmenį sėdintį šalia, ši prabilo:
-O kaip tavo tėvas? Kaip jo liga?
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: STALIUKAI   


Back to top Go down
 

STALIUKAI

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-