Oh Paris, you know
I held on too much .
heaven
šokių aikštelė - Page 2

Share | 
 

 šokių aikštelė

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
avatar

May the bridges I burn light the way to my happiness.
Priority : She was cold by nature, self-love predominating over passion; rather than being virtuous, she preferred to have her pleasures all to herself.
Posts : 205
Location : Le coeur de Paris, c’est une fleur. Une fleur d’amour si jolie que l’on garde dans son coeur, que l’on aime pour la vie.
Accounts : Rafael
May the bridges I burn light the way to my happiness.
Melissa Aimée Dubois

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Wed Jul 12, 2017 9:03 pm


Melisa visuomet mėgo flirtuoti su žmonėmis, išgauti iš jų skirtingas reakcijas ir stebėti, kiek laiko prireiks, kad pasiektų norimą rezultatą, o jos susižavėjimo objektas užkibtų ant mesto kabliuko ir taptų gardžiu laimikiu. Tad tikriausiai nieko nuostabaus, kad kartais mergina taip elgdavosi ir su savo draugais, tiesa, dažniausiai tik juokais, norėdama praskaidrinti nuotaiką, Ikarui vis dėlto kažkokiu būdu atsiduriant kitoje spektro pusėje, visiems, net ir patiems menkiausiems prisilietimams ir meiliems žodžiams reiškiant daugiau nei ji būtų norėjusi pripažinti. Tamsiaplaukė visuomet turėjo problemų su rimtesniais įsipareigojimais ir vengdavo jų kaip velnias kryžiaus, nes paprasčiausiai nemanė, kad gebėtų būti su vienu asmeniu. Ne todėl, kad jos akys būtų pernelyg dažnai krypusios į kairę ar praeityje būtų patyrusi ką nors skaudaus, kas atbaidytų nuo romantinių santykių. Mel tiesiog kol kas negalėjo savęs įsivaizduoti tokioje padėtyje, kai planuotų visą savo gyvenimą praleisti su kitu asmeniu, galvotų apie šeimą ir jau būtų suplanavusi, kaip pavadins savo būsimus vaikus. Bent jau kol kas mergina dar nebuvo sutikusi žmogaus, kuris priverstų jos požiūrį pasikeisti ir iš jos norėtų ko nors daugiau nei vienos smagios nakties, tad ji nebuvo linkusi keisti savo įpročių ir toliau gyventi nerūpestingai.
Muzika, nepriklausomai nuo jos stiliaus ar ritmo, visada buvo tas dalykas, kuris geriau nei bet kokie alkoholiniai gėrimai ar kitos svaiginančios medžiagos, padėdavo rudaplaukei atsipalaiduoti ir pamiršti šaltą, susikausčiusią personą, kokia ji neretai būdavo darbo valandomis. Tai, kad šiomis akimirkomis šalia jos buvo ne kas kitas, o Ikaras, taip pat buvo nemenkas pliusas, Melisai mielai įsiprašant į jo glėbį ir siekiant artumo, net jei žinojo, kad galbūt trokšta per daug ir tai nėra labai draugiškas elgesys, tačiau tuo metu jai tai visai nerūpėjo. Mergina užmerkė akis ir kurį laiką negalvojo apie nieką, išskyrus raminančią jo kūno šilumą ir lengvą muzikos ritmą, kitiems dalykams trumpam prarandant bet kokią prasmę. Tik Ikarui ją apsukus veidu į save, vieną akimirką rudaplaukei užgniaužiant kvapą ir atlošus galvą žiūrint į vaikiną, tuo momentu, regis, pranykstant netgi muzikai, o Melisai galint girdėti tik jos pačios krūtinėje greičiau nei įprastai plakančią širdį. Ji nebūtų galėjusi tiksliai pasakyti, kas sukėlė tokią reakciją – šokiai ar greta esantis Ikaras – tačiau tai netgi nebuvo taip svarbu, nes tomis sekundėmis buvo pernelyg sunku susikaupti ties savo pačios mintimis, tamsiaplaukei galint prisiekti, kad jos akys žibėjo tamsoje ir tikrai ne vien dėl šviesų metamų šešėlių, bet iš tyro, nesuvaidinto džiaugsmo. Galiausiai ji prikando savo apatinę lūpą ir dar kelias akimirkas žvelgė į vyruką, prieš pasistiebdama aukštyn, pakštelėdama jo skruostą, o tuomet kilstelėdama vieną Ikaro ausinių pusę. – Ačiū, kad mane čia atsivedei. – sukuždėjo tamsiaplaukė, dar truputį palūkuriuodama arti, prieš atsitraukdama per pusę žingsnio ir mirktelėdama jam vieną akimi, jai stengiantis išlikti ramia ir neišsiduoti, kad pastarąsias keletą minučių, o gal net daugiau, Melisos galvoje sukosi ne pačios padoriausios mintys, kurių jai apskritai nederėjo turėti. Ir mergina iš tiesų buvo jam dėkinga už šį vakarą ir už paskatinimą elgtis spontaniškai, net jeigu paaiškėtų, kad viskas baigsis ties šokiais. Nes galbūt jai galėtų to užtekti.
Back to top Go down
avatar

Priority : I want to think again of dangerous and noble things. I want to be light and frolicsome.
Posts : 253
Location : At the end of the night When I turn off the lights And the bullshit fades away I don't wanna go home alone
Accounts : Amadeus

Icarus Ace Revere

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Thu Jul 13, 2017 7:13 pm


Jam visuomet patiko neįpareigojantys santykiai, nes galėjo nesijaudinti, jog paprasčiausiai ims ir pabos vienam žmogui. Eisui tikrai netrūko pasitikėjimo savimi, tačiau kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir jam kildavo abejonių, pradedant kažką rimto. O juk rimtuose santykiuose jis neturėjo daug patirties. Viso labo vieną kartą jis buvo tikrai rimtai įsimylėjęs ir viskas apie ką galvodavo buvo ta mergina, tačiau draugystė pasibaigė ne itin maloniai. Po to Ikaras ėmė galvoti, kad galbūt jam net nelemta turėti normalius santykius. Juk štai ėmė ir sugriuvo jo pirmoji meilė tai kaip galėjo gyvuoti kitos. Todėl dabar jis buvo linkęs apsaugoti savo širdį nuo bet kokio skausmo, o apsistatydamas save tokiomis sienomis kartu apribojo ir bet kokią meilės galimybę. Žinoma, jis su žmonėmis vis dar buvo atviras ir malonus, visiškai neužsisklendė savyje, nes ne tik jo profesija to neleido, mat dažnai tekdavo kalbėtis su keleiviais, bet ir jis pats nebūtų norėjęs visiškai pasikeisti. Tas skaudulys negalėjo jo priversti tapti kitu žmogumi, tiesiog vaikinas viską pradėjo vertinti kur kas atsargiau. Jeigu būtų buvęs toks kaip prieš tą skausmingą išsiskyrimą, jau dabar būtų pabučiavęs Melisą, nes norėtų pažiūrėti koks tai jausmas ir patikrinti ar tas vienintelis bučinys priverstų jo širdį suvirpėti ir pranešti, kad ji yra ta vienintelė. Visgi, jis taip nepasielgė, išlaikė atstumą, nes kažkodėl pamanė, kad jeigu tai kada nors ir įvyks tikriausiai ne šią akimirką.
Muzika ir Ikarui buvo pagrindinė atsipalaidavimo forma, nes jis visiškai negėrė alkoholio. Kaip šiandien prisimena kaip būdamas dar visai vaikas užtiko tėčio atidarytą ir paliktą beveik pilną vyno butelį. Vaikui dar niekas nebuvo paaiškinę, kad negalima gerti suaugusiųjų gėrimų, todėl jis ištuštino beveik visą butelį. Jau tą pačią ir dar kelias ateinančias dienas buvo taip bloga, kad jis negalėjo atsikelti iš lovos. Tuomet vaikinas sau prisižadėjo, kad daugiau niekad negers ir to pažado laikėsi, todėl kai kiti jo bendraamžiai linksminosi gerdami ar svaigindamiesi kitokiomis medžiagomis, Ikarui teko susirasti kitą būdą atsipalaiduoti. Ir štai muzika bei vairavimas puikiai užėmė tas pozicijas. Tad visiškai nekeista, kad merginai jis pasiūlė ateiti būtent čia. Jis visuomet skatino žmones pajusti muzikos galią, o šiame klube tai buvo galima padaryti bene geriausiai. Štai dabar žiūrėdamas į merginą ir laikydamas ją savo glėbyje, vaikinas negalėjo suprasti, kodėl jam taip pasisekė, kad būtent ji pasipainiojo tame morge. Galbūt tai buvo likimo siųstas ženklas, kad ji yra būtent tas žmogus, kurio jam visuomet reikėjo. Revere buvo taip paskendęs akimirkoje, kad net nevalingai pakėlė ranką ir švelniai nykščiu paglostė Melisos veidą. Susivokęs ką padarė, greit nuleido ranką ir kelis kartus greičiau sumirksėjo taip išduodamas, kad sutriko, bet greitai jo veide vėl atsirado užtikrinta šypsena, nes vaikinas paprasčiausiai nusprendė ignoruoti šį savo veiksmą. Pajutęs merginos lūpas ant savo skruosto sulaiko kvėpavimą, tik minimaliai leisdamas sau pasimėgauti tuo pojūčiu. Mintyse save tikino, kad taip elgiasi ir draugai, nors gal jie buvo tos kitos rūšies draugai, kurie neapsiriboja taisyklėmis kaip turėtų elgtis. Išgirdęs Mel žodžius nusišypsojo ir paėmė ją už rankos nusivesdamas prie netoli buvusios kolonos. Leidęs merginai atsiremti į betoninį paviršių pats atsistojo priešais bei nustūmę savo ausines ant kaklo, kad muziką girdėtų tik minimaliai. Tą patį padarė ir su merginos ausinėmis. - Man iš tiesų labai smagu, kad puikiai leidi laiką,-galiausiai pasako. Aišku tokias išvadas jis pasidarė pats, bet Aimee nuolat šypsojosi ir net dėkojo, kad ją čia atsivedė, tad tikriausiai smagiai leido laiką.
Back to top Go down
avatar

May the bridges I burn light the way to my happiness.
Priority : She was cold by nature, self-love predominating over passion; rather than being virtuous, she preferred to have her pleasures all to herself.
Posts : 205
Location : Le coeur de Paris, c’est une fleur. Une fleur d’amour si jolie que l’on garde dans son coeur, que l’on aime pour la vie.
Accounts : Rafael
May the bridges I burn light the way to my happiness.
Melissa Aimée Dubois

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Thu Jul 13, 2017 9:01 pm


Melisa iš prigimties buvo itin uždaras žmogus ir prie savęs prisileisdavo tik tuos asmenis, kuriais manė galinti pasitikėti visu šimtu procentų ir nesibaiminti, kad vėliau gali būti skaudžiai išduota. Mergina negalvojo, kad Ikaras taip greitai taps tos nedidelės grupelės dalimi ir palenks ją į savo pusę, tad taip staigiai tarp jų užsimezgęs ryšys trikdė ir vertė svarstyti, kuo jis taip išsiskyrė iš kitų, jog veik iškart pelnė jos palankumą. Na, juk tamsiaplaukė nebuvo tokia kvaila, kad vos pamačiusi išbalusį, pašautą jaunuolį, kurio kraujas pamažu kapsėjo ant baltų plytelių, priskirtų jį itin patikimų asmenų kategorijai, kai buvo pakankamai akivaizdu, jog jis ten visai netiktų. Mel nė nenutuokė, į ką tuo metu jis buvo įsivėlęs ir iš tiesų nė nenorėjo žinoti, pati netrokšdama savęs statyti į pavojų, jau tą akimirką, kai pirmą kartą išvydo Ikarą, suvokdama, kad jis yra gyva bėda. Galbūt dėl visko buvo kaltas jo švelnus, draugiškas žvilgsnis, noras komentuoti viską iš eilės ar pozityvumas, kurio pastarasis neprarado net tada, kai tiesiogine ta žodžio prasme buvo vaikštantis lavonas ir egzistavo nemenka galimybė, kad visai netrukus jis prisijungs prie kitų morge gulinčių negyvėlių. Bet kuriuo atveju, net jei rudaplaukė toli gražu nebuvo linkusi bičiuliautis su bet kuo, Ikaras be didelių sunkumų sugebėjo pakeisti tą nusistatymą ir su kiekvienu jųdviejų susitikimu vertė Melisą vis labiau atsiverti, parodyti jam savo žaismingesnę, nuotykių ištroškusią pusę, kuri gana retai pasirodydavo paviršiuje, jai kol kas nė trupučio nesigailint, kad jiedu tapo draugais. Didžiausia problema buvo ta, kad kartais tas „draugų“ statusas tapdavo kliūtimi ir jai kildavo nemenkas noras peržengti tą juodu skiriančią ribą bei paprašyti ko nors daugiau. Tiesa, kol kas faktas, jog visa tai gali baigtis katastrofiškai stabdė ją nuo tokio žingsnio, net jeigu tikrai nebuvo lengva atsilaikyti prieš šį troškimą ir buvo tikėtina, kad anksčiau ar vėliau jis vis vien apie tai sužinos.
Atrodė, kad vieną akimirką jie abu drąsiai šoka į patį ugnies sūkurį, nebijodami nudegti, o kitą, jau vaikšto aplink vienas kitą ant pačių pirštų galiukų, visgi, nelabai norėdami, jog juos paliestų karšti liepsnų liežuviai. Ar bent jau taip atrodė Melisai, kai kartkartėmis, regis, pati negalėjo valdyti savo pačios kūno, jam pačiam automatiškai prisitaikant prie Ikaro judesių ir ignoruojant galvoje siaučiančias mintis, kurios tvirtino, kad taip elgtis negalima. Mergina šyptelėjo, kai jis švelniai prisilietė prie jos skruosto ir tyliai atsiduso, jau iš tiesų nė nežinodama, ką galvoti apie tokia kryptimi pasisukusį vakarą, kuris vis nenustojo jos stebinti. Gerai, kad tamsiaplaukė neturėjo progos ilgos ir detaliai analizuoti šios situacijos, nes Ikaras pasivedėjo juos į šalį. Mel nugara atsirėmė į priešais išdygusią koloną ir palenkė galvą į šalį, smalsiai stebėdama vaikiną. – Kartais tau kyla visai neblogų idėjų. – ji pritarė, pripažindama, kad Ikaro pasiūlymas praleisti vakarą klube, nebuvo prastas ir ji iš tiesų mėgavosi čia praleistu laiku. – Galėtume dažniau nuveikti ką nors panašaus. – dar pridūrė Melisa, greitai nuspręsdama, kad visai tam neprieštarautų ir noriai daugiau laiko praleistų tokio pobūdžio įstaigose. Ar, tiesą pasakius, kur kitur, šįkart pagrindiniu džiaugsmą keliančiu dalyku tampant ne juos supančiai aplinkui, bet jos naujajam šokių partneriui.
Back to top Go down
avatar

Priority : I want to think again of dangerous and noble things. I want to be light and frolicsome.
Posts : 253
Location : At the end of the night When I turn off the lights And the bullshit fades away I don't wanna go home alone
Accounts : Amadeus

Icarus Ace Revere

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Sun Jul 16, 2017 11:14 am


Ikaras visada būdavo labai optimistiška asmenybė, bet kokioje situacijoje jis ieškodavo ko nors gero, kas padėtų palaikyti bent kruopelytę vilties. Jo mama visuomet sakydavo, kad viltis yra geriausia žmogaus draugę, nes ji padėdavo išgyventi net ir sunkiausiomis akimirkomis. Būtent todėl vaikinas niekad nenorėdavo pasiduoti ir visomis išgalėmis kabindavosi į gyvenimą, nes jo krūtinėje degė stipri ir negęstanti vilties ugnis. Vis dėlto, kai buvo pašautas ta vilties ugnelė buvo prigesinta. Jis neturėjo pasirinkimo, jeigu nenorėjo sėsti į kalėjimą ar būti klausinėjamas policijos, negalėjo pasirodyti ligoninėje, nes šautinė žaizda tai ne koks paprastas įbrėžimas, kurį galėtum paaiškinti paprastu nukritimu nuo laiptų. Tą akimirką jau tikrai manė, kad atsisveikins su šiuo pasauliu, bet tuomet jis pamatė morgą ir sutiko Melisą ir jo viduje vėl užgimė tikėjimas, kad jis išgyvens ir viskas bus gerai. Todėl net ir kęsdamas baisius skausmus jis galėjo juokauti, šypsotis ir kalbėtis apie paprasčiausius pomėgius. Eisas puikiai suprato, kad šitaip atrodydamas niekad nebus priskirtas patikimų žmonių kategorijai, nes pripažinkime, kas norėtų bendrauti su vaikinu, kuris vidury nakties pasirodo su šautine žaizda pilve, tai iškart signalizuoja pavojų ir skatina trauktis kuo toliau, kad tik nereikėtų susidurti su jo problemomis. Tokia jau buvo žmogaus prigimtis - jis dažniausiai bėgdavo nuo rūpesčių, kurie nebuvo susiję su juo pačiu. Bet Mel buvo kitokia ir tai Revere sudomino. Jis norėjo sužinoti, kodėl tokia jauna mergina dirba tokioje vietoje ir kodėl gana lengvai sutinka padėti pirmam pasitaikiusiam nelaimėliui. O norint tai pasiekti jam reikėjo pasitelkti visą savo artileriją. Pirmiausia Ikaras nusprendė užkrėsti ją savo optimizmu ir gyvybe, vėliau jau pasitelkė ir savo žavingą šypseną ir nesugebėjimą užsičiaupti. Iš tiesų jis nepakentė tylos ir net nesugebėdavo susitelkti, kai aplinkui nebūdavo jokių garsų, todėl ir kompensuodavo tai kalbėjimu arba paprasčiausiai įjungdavo muzikos, nes tik taip galėjo rimtai apie ką nors galvoti. Net ir vaikystėje jo kambarys būdavo arčiausiai arklidžių, kad atsidaręs langą galėtų girdėti žirgų skleidžiamus garsus - prukštimą, žolės rupšnojimą ar kanopų bildėjimą. Tik tai girdėdamas jis galėdavo gana greitai užmigti. Tad ir bendraudamas su žmonėmis jis nuolat plepėdavo, nesvarbu ar diskutuodavo kokia nors rimta tema ar tiesiog pliurpdavo visiškas nesąmones.
Dabartinį jų bendravimą buvo galima prilyginti šokiui. Vieną akimirką jie žengdavo kelis žingsnelius į priekį nustebindami vienas kitą netikėtu triuku, o kitą jau dėdavo kelis žingsnelius atgal vėl grįždami prie tos draugiškos ribos, kurioje taip saugiai jautėsi. Tikriausiai labiausiai juos stabdė baimė įsipareigoti, nenoras sugadinti tokios gražios draugystės. Vaikinas netikėjo, kad po to, kai ką nors įsimyli dar įmanoma likti paprasčiausiais draugais, o Melisos iš savo gyvenimo nenorėjo prarasti, tad žymiai lengviau buvo tiesiog ignoruoti kažkur giliai jo viduje užgimusius šiltesnius jausmus. - Jeigu praleistum su manim daugiau laiko tikrai pastebėtum, kad aš pilnas genialių idėjų,-nusijuokė, šiek tiek paveldamas savo plaukus. Ikarui pasitikėjimo savimi tikrai netrūko ir štai jau viename sakinyje pasirodė kiek labai jis savimi yra patenkintas, tačiau šios savo savybės per daug nekaišiojo, nes žinojo, kad merginoms per daug savimi pasitikintys šmikiai nelabai patinka. - Manyčiau, kad man reikės sugalvoti, ką nors įdomiau, pavyzdžiui, kada nors galėsiu tave nusivesti į žirgyną ir parodyti, ką veikiau visą savo vaikystę ir paauglystę,-vaikinas norėjo atskleisti kas jis iš tiesų yra, todėl stengėsi ją nusivesti į tokias vietas, kurios parodytų ką jis veikia. Štai su viena savo puse, kuri praleisdavo daugybę laiko klubuose grodama, jau supažindino. Dabar jau galės parodyti koks buvo vaikystėje, kai visą laiką praleisdavo su žirgais, dar turėtų ją pavežioti gatvėmis savo automobiliu, padainuoti ir nusivesti į krepšinio varžybas, kad visiškai atskleistų visus savo pomėgius.
Back to top Go down
avatar

May the bridges I burn light the way to my happiness.
Priority : She was cold by nature, self-love predominating over passion; rather than being virtuous, she preferred to have her pleasures all to herself.
Posts : 205
Location : Le coeur de Paris, c’est une fleur. Une fleur d’amour si jolie que l’on garde dans son coeur, que l’on aime pour la vie.
Accounts : Rafael
May the bridges I burn light the way to my happiness.
Melissa Aimée Dubois

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Sun Jul 16, 2017 2:42 pm


Visas Melisos dėmesys šiuo metu buvo sutelktas į Ikarą, nes žiūrėti kur nors kitur atrodė veik fiziškai neįmanoma, kai jaunuolis aplink save spinduliavo tokią teigiamą energiją, tarytum būtų tikrų tikriausia saulė, o ji pati – viena iš aplinkui skriejančių planetų. Mergina nė neabejojo, kad ir daugiau žmonių nenuleidžia akių nuo su ja šokančio vaikino ir mažiausiai penkios dailiosios lyties atstovės norėtų atsidurti jos vietoje, tačiau, jų nelaimei, nebuvo panašu, jog Ikaras ar Mel norėtų keisti partnerius, tad kol kas buvo mažai tikėtina, kad tai pasikeistų. Kaskart, kai susitikdavo su vaikinu, rudaplaukė pažindavo vis kitą jo pusę, kurios anksčiau nebuvo pastebėjusi, visiems skirtingiems Ikaro atspalviams pakerint vis iš naujo ir pažadinant godų troškimą išvysti dar daugiau. Melisa nemanė, kad protinga taip greitai suartėti su kitu asmeniu ir itin retai patirdavo tokią trauką kitam asmeniui, kuri skatindavo žūtbūt pažinti jos gyvenime neseniai atsiradusį žmogų, tačiau tuo pačiu nenorėjo, jog viskas nutrūktų ir vieną dieną jie galutinai atsisveikintų, nežinia kodėl, nusprendę, kad taip pasielgti būtų geriausia. Aišku, egzistavo nemenka galimybė, jog galiausiai jiems koją pakiš atsiradę jausmai, kuriuos gali būti sunku nuslėpti, tačiau kol kas mergina neleido sau ilgai apie tai galvoti ir nustūmė tą mintį į tolimiausią galvos kertelę, nes dar neturėjo pagrindo dėl to nerimauti, kai jie viso labo tik smagiai leido laiką, net jei ir buvo galima rasti užuominų, kad galbūt viskas nėra taip paprasta, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kad ir kaip bebūtų, Melisa nė trupučio nesigailėjo susipažinusi su Ikaru, kai jis neretai rasdavo būdų truputį paįvairinti jos pernelyg griežtai sustyguotą sudarytą gyvenimą ir įnešė į jį nemenką chaoso gūsį, Dubois tik dabar suprantant, jog jai to reikėjo. – Dėl nelabai pastovios darbotvarkės, neretai pritrūksta laiko tokiems dalykams. Tačiau turėsiu tai omenyje. – prasitarė mergina ir kreivai šyptelėjo, nes būdavo sunku nuspėti, kada Paryžiaus gatvėse pradės siautėti serijinis žudikas ir ji bus iškviesta į nusikaltimo vietą, kad padėtų nustatyti naujausios aukos mirties priežastį, todėl rudaplaukė dažnai vengdavo sudarinėti tikslius planus su draugais ar pažįstamais, jog vėliau netektų atsiprašinėti. Mel galėjo tik džiaugtis, kad šiandien nenutiko nieko panašaus ir ji gavo progą praleisti vakarą su Ikaru, dėmesio neblaškant kitiems dalykams. – Nesu buvusi tokioje vietoje. – prisipažino mergina ir papurtė galvą, dar pabrėždama savo žodžius. – Bet mielai apsilankyčiau. – ji netrukus plačiai nusišypsojo, pritardama tokiai minčiai, nes jau dabar nujautė, kad būtų labai linksma ir nenusiviltų, ypač, jei šalia būtų šis entuziastingas saulės spindulėlis, gebantis bet kokioje situacijoje pakelti nuotaiką. Be to, buvo panašu, kad tai buvo svarbi Ikaro gyvenimo dalis, kurią jis labai brangino, tad Melisa negalėjo tuo nesidomėti. – Žinai, ko dabar norėčiau? – retoriškai paklausė mergina, net jei nesijautė nejaukiai stoviniuodama tyloje, vis dėlto, šįkart norėdama garsiai išsakyti savo mintis. – Nusigauti iki McDonald‘o, nusipirkti didelę porciją bulvyčių su padažu, važiuoti tamsiomis miesto gatvėmis, kol pasiektume kokią nors nors apžvalgos aikštelę ar vandens telkinį ir stebėti žvaigždes. Leisti vėjui suvelti plaukus, pabraidyti vandenyje ir grįžti namo tik paryčiais, kai saulė jau bus patekėjusi. – svajingas rudaplaukės žvilgsnis buvo nukreiptas į ant lubų mirgančias spalvotas švieseles, jai kurį laiką dar žvelgiant ta kryptimi, prieš vėl pasisukant į Ikarą ir jam nusišypsant. – Tai truputį kvaila, bet seniai nedariau nieko panašaus. – ji gūžtelėjo pečiais ir meiliai suraukė nosį, nes galbūt nederėjo siūlyti nieko panašaus ir vaikinas tik iš jos pasijuoks, tačiau Melisa tiesiog norėjo šį vakarą paversti dar nepamirštamesniu nei jis jau buvo, tad laiku nespėjo sulaikyti liežuvio, žodžiams patiems prasprūstant pro jos rausvas lūpas.
Back to top Go down
avatar

Priority : I want to think again of dangerous and noble things. I want to be light and frolicsome.
Posts : 253
Location : At the end of the night When I turn off the lights And the bullshit fades away I don't wanna go home alone
Accounts : Amadeus

Icarus Ace Revere

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Sun Jul 16, 2017 5:06 pm


Keista, kad augus tokioje uždaroje aplinkoje ir beveik visą laiką bendravus tik su gyvūnais ir tėvais jis išaugo į tokį vaikiną, kuris iškart patraukdavo aplinkinių dėmesį. Galbūt jam visuomet buvo komunikabilus, tačiau neturėjo kur to išbandyti, todėl sėdėdavo arklidėse ir šnekėdavo su žirgais, kas yra gana keista, mat niekad nesulaukdavo normalaus atsakymo, tačiau tuo metu to pakako. Užaugęs nedideliame miestelyje kur visi pažinojo vieni kitus, vaikinas taip pat išmoko ką reiškia bendruomeniškumas ir koks malonus jausmas apimdavo, kai suvokdavai, kad priklausai kažkokiai žmonių grupei. Tad panašiai elgtis jis stengėsi ir išvykęs iš namų ir atsidūręs didmiesčiuose, kur retas kuris nusišypsodavo eidamas gatve. Tai Ikarui atrodė labai keista ir nesuprantama, tačiau galiausiai priprato ir prisitaikė. Visgi, jis stengėsi būti visų draugas ir padėti žmonėms pasijusti ypatingiems. Jis tikrai mylėjo gyvenimą ir mokėjo juo džiaugtis. To jausmo jis turėjo tiek daug, kad galėjo dalintis su kitais ir pats nelikdavo nuskriaustas. Todėl ir Melisos gyvenimą norėjo nuspalvinti kitokiomis spalvomis, troško ją išplėšti iš kasdienės rutinos ir paskatinti elgtis spontaniškai. Šitaip elgdamasis jis ir pats jautėsi be proto laimingas. Tiesiog buvo be galo malonu matyti žibančias merginos akis ir šypseną, todėl niekad ir nenusuko nuo jos žvilgsnio, nors ir jautė kelių kitų žmonių žvilgsnius susmigusius sau į nugarą. Nuo jų kunkuliavo laukimo energija tarsi jie norėtų pamatyti ką toliau darys vaikinas, kad įsitikintų ar jie pora, ar tik draugai. Eisas buvo pripratęs prie žvilgsnių, jau net nebekreipdavo į juos dėmesio, bet tiksliai nežinojo ar Mel mėgsta būti stebima, todėl kaip įmanydamas stengėsi uždegti ją savo nugara nuo visų smalsuolių. Jeigu būtų savanaudis greitai pasitrauktų į šoną, leisdamas vyrams ir moterims pavydėti, kad jam kompanija palaiko tokia mergina, bet pripažinimas šiame gyvenime jam nebuvo svarbiausias. Jis tiesiog norėjo parodyti, jog galėtų būti tinkamas skydas nuo visų pasaulio blogybių ir jeigu tik prireiktų visuomet Dubois apsaugotų nuo nepageidaujamų žvilgsnių.
-Kai tik turėsi laisvo laiko, pranešk. Kaip nors sugebėsiu surasti tau laisvą valandėlę,-tai ištaręs vaikinas linktelėjo tarsi užtvirtindamas savo žodžius. Jo paties darbai neleido planuoti susitikimų į priekį, nes nežinojo kada jam paskambins koks nors verslininkas, norėdamas, kad būtent šią akimirką Revere jį nuvežtų į vieną ar kitą vietą, o galbūt apsiimtų jį vežioti ir visą dieną. Tas pats galiojo ir grojimui klubuose, nes dažnai sulaukdavo skambučių ir prašymų pagroti, kai susirgdavo koks nors kitas atlikėjas. Muzikos srityje jis dar nebuvo labai žinomas, todėl bent jau kol kas pasitenkindavo ir pakaitinio didžėjaus vaidmeniu. - Tikrai nesi buvusi žirgyne?-kiek kilstelėjo antakį, negalėdamas patikėti savo ausimis. Jam tai atrodė tiesiog neįmanoma, kai pats praleido ten beveik visą savo gyvenimą, tačiau geriau pagalvojus tikrai daugybė žmonių nebuvo net realybėje matę žirgo. - Tuomet tikrai turėsime šitai ištaisyti, net išmokysiu jodinėti ir pasaugosiu, kad nenukristum. Bus labai smagu,-net patrynė rankomis, nekantraudamas. - Na šitą tavo norą galiu lengvai įgyvendinti, vis tiek atvažiavau su savo automobiliu. Pagaliau galėsi įvertinti mano vairavimo sugebėjimus,-Ikaras tik žybtelėjo dantimis, nes vos prakalbus apie vairavimą jo kraujyje padidėjo adrenalino kiekis. Ši mintis jam tikrai patiko, nes visuomet svajojo ką nors panašaus padaryti ir pats. Iki šiol tai buvo matęs tik romantiniuose filmuose, todėl atėjo pats metas ir pačiam šitai išbandyti. Juk Melisos piešiamas vaizdas atrodė, tiesiog be proto gražus. - Tai tikrai ne kvaila, priešingai skamba nuostabiai, niekad gyvenime nesu daręs ko nors panašaus. Mano naktiniai pasivažinėjimai niekad nesibaigdavo žvaigždžių stebėjimu,-šyptelėjęs vaikinas kiek atsitraukė. - Jeigu nori, galime važiuoti, kad ir tuoj pat,-tai pasakęs ištiesė savo ranką, norėdamas, kad merginą ją paimtų ir jie galėtų pasileisti į savo nuotykį.
Back to top Go down
avatar

May the bridges I burn light the way to my happiness.
Priority : She was cold by nature, self-love predominating over passion; rather than being virtuous, she preferred to have her pleasures all to herself.
Posts : 205
Location : Le coeur de Paris, c’est une fleur. Une fleur d’amour si jolie que l’on garde dans son coeur, que l’on aime pour la vie.
Accounts : Rafael
May the bridges I burn light the way to my happiness.
Melissa Aimée Dubois

PostSubject: Re: šokių aikštelė   Sun Jul 16, 2017 7:28 pm


Melisa šiąnakt jautėsi taip, lyg pagaliau būtų nusiėmusi kaukę, po kuria dažnai slėpėsi nuo pašalinių akių, nes daugeliu atvejų mėgo kitiems likti užversta knyga, tik vienam kitam turint galimybę pavartyti jos puslapius. Bet šiandien viskas buvo kitaip ir mergina jautė nemenką palengvėjimą dėl to, kad gebėjo atsiriboti nuo besislėpti mėgstančios savo pusės ir leido viskam tekėti sava vaga, atsiduoti akimirkai ir kitų akyse nesitvardyti, bent vieną kartą viešumoje jai būnant savimi, o ne apsimetant kuo nors kitu. Nes tiesa buvo ta, kad rudaplaukė nebuvo tokia griežta niurzga, kaip neretai galėjo pasirodyti aplinkiniams, ir turėjo kitą, linksmesnę pusę, kurią nebuvo sunku atskleisti Ikaro kompanijoje, vaikino teikiamam saugumo jausmui skatinant ją nugriauti sienas, kuriomis ji paprastai buvo apsistačiusi ir pernelyg visko neanalizuoti, bet leisti sau tiesiog gyventi.
– Būtinai. – pritarė mergina, nes iš tiesų norėjo daugiau laiko praleisti su Ikaru, jei tik tai leis aplinkybės, tad neskubėjo atmesti tokios galimybės. Visgi, juk nepaisant neaiškių darbo valandų, jiems tikrai būtų pavykę suderinti abiems tinkamas datas, tam užteko vien noro, kad pamėgintų drauge ką nors suplanuoti. O pastarojo rudaplaukei netrūko, vaikinui pakankamai ją intriguojant, jog kartkartėmis lengvą vakarą prie televizoriaus ji iškeistų į įdomesnę veiklą, kurią galėjo pasiūlyti Ikaras. Išgirdusi jo klausimą, Mel dar kartą papurtė galvą ir nesusilaikė neprunkštelėjusi, kai pamatė didžiulį nustebimą jo veide, jam, rodos, nesitikėjus tokio atsakymo. Tačiau mergina visuomet buvo susitelkusi ties savo profesine sritimi, iš pradžių didžiąją dalį laiko okupuojant ne vienerius metus trukusiems mokslams, o vėliau darbui, tad kartais pritrūkdavo laisvų akimirkų užsiimti kitais dalykais. Tiesa, ji galėjo dėl to kaltinti tik save pačią, nes žinojo, kad labai norėdama tikrai rastų laiko išnaudoti visas gyvenime pasirodžiusias galimybes, dažniau sakydama „taip“, o ne įprastą „ne“, kurį taikydavo daugumai pasiūlymų. – Skamba puikiai. Aš pasistengsiu būti gera mokinė ir klausyti kiekvieno tavo žodžio, nes nelabai norėčiau susižaloti. – pridūrė tamsiaplaukė, ją nuoširdžiai žavint šiai minčiai ir noriai sutinkant išbandyti kažką naujo, nė neabejodama, kad tai bus smagiai praleista diena. – Tikrai? Ak, taip tavo įstabūs vairavimo įgūdžiai. – dabar Mel buvo ta, kuri nustebo, nes iš dalies savo idėją išsakė tik juokais, nesitikėdama, kad Ikaras taip lengvai sutiktų nuveikti ką nors panašaus, tačiau apsidžiaugė iš jo lūpų išgirdusį pritarimą, nes tokio pobūdžio kelionė, bent jau jos akimis, neturėjo nuvilti. Vis dėlto, juk ji nesiūlė ko nors itin neįprasto, pavyzdžiui paplaukioti su rykliais ar šokti nuo tilto, jos spontaniškai sukurtam planui pasižymint paprastumu, tad nebuvo labai sunku tai įvykdyti. – Tuomet galim pabandyti. Nežinau, ar iš to išeis kas nors gero ir viskas pavyks, bet juk neturim ko prarasti, ar ne? – rudaplaukė taip pat norėjo į Ikaro gyvenimą įnešti ko nors naujo, net jei tai buvo nedidelė smulkmena ir tikriausiai vaikinui ne kartą teko patirti įdomių dalykų, kurie gerokai nustelbtų šį, todėl negalėjo taip paprastai atsisakyti šios minties ir jau sunkiai galėjo ramiai nustovėti vietoje, nes norėjo leistis į kelią. – Gerai. – nė nemirktelėjusi atsakė Melisa, džiaugdamasi, kad jis norėjo to paties ir ilgiau nesvarsčiusi sunėrė savo pirštus su jojo, jog nespėtų pamesti Ikaro ir ėmė irtis per minią link išėjimo. Rodos, per tą laiką, kol jiedu čia buvo, žmonių gretos gerokai pasipildė, tad prireikė kelių minučių, kol galiausiai jiems pavyko atsirasti prie durų. Mergina nuo kaklo nusiėmė jau kurį laiką nenaudotas ausines, netrukus pasisukdama į vaikiną ir tą patį padarydama su jo, kad truputį paspartintų reikalus. – Kur tavo automobilis? – dar pasiteiravo rudaplaukė ir klausiamai kilstelėjo antakius, nes nežinojo, kuria kryptimi eiti, kad pasiektų reikalingą transporto priemonę.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: šokių aikštelė   


Back to top Go down
 

šokių aikštelė

View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Silent disco klubas-