Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
staliukai lauke - Page 3

Share | 
 

 staliukai lauke

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sun Jul 30, 2017 2:20 pm


Iš tikrųjų šokoladinių akių savininkė neketino prisėsti šalia Castro, ji žinojo, kaip svarbu yra ramybė ir buvimas su savimi, ypač užsiimant kokia nors veikla, ką dabar darė Victoria su pieštuku susuktu tarp pirštų. Bet į jos kvietimą prisėsti Amelie atsakė mažu šypsniu. Tiek jau to, gi neklausinės ar netrukdo merginai ir panašiai, jei jau pasiūlo, tai tikrai nebėgs nuo to. Netrukus įtaisė save ant minkštos kėdės, mestelėdama koją ant kojos, bei prasisegdama juodo it smala švarkelio vieną sagutę, kad kūnas gautų daugiau oro, bei raktikauliai galėtų ramiai kvėpuoti, kad ir kaip keistai tai skambėjo.
-Iš čia geriausias vaizdas, be to, stalelis toliausiai, todėl mažiausiai girdisi nuobodžios žmonių šnekos, -Pasakė savo pastebėjimą, kiek tyliau, ne dėl to, kad bijojo, kad kažkas išgirs, dievaži ne, tiesiog tai suteikė kažkokios įmantresnės nuotaikos. Pastebėjusi nepaliestą meniu, Cosette jį paėmė, taip parodydama artėjančiai padavėjai, kad ši dar tik renkasi. -Na, tai kaip sekasi? Kas nors įdomaus nutiko po pastarojo mūsų susitikimo? -Paklausė žvilgsniu nagrinėjant patiekalus, tuo pačiu spėdama ir palaikyti akių kontaktą su Castro. Galbūt tas ''kaip tau sekasi'' skambėjo banaliai, tačiau kaip kitaip pradėt pokalbį? Tokiu būdu ir išsivysto temos, be to, Delpy tikėjosi kažko įdomaus iš merginos.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sun Jul 30, 2017 2:42 pm


Tam, ką veikia Viktorija, ji turi pilna laiko, tad dabar mieliaus pabendraus su pažįstama, kuri, Castro pasileidus plaukus, nepaliko jos, o kaip tik, pasirūpino, kad tas vakaras būtų geriausias, per tikriausiai, visą garbanės gyvenimą.
- Atrodo, dabar teks konkuruoti dėl šios vietos, nes iš tiesų, nesirenku kitos vietos, dėl pačios paminėtų dalykų,- sąsiuvinys atsidūrė pašonėje, kaip ir tada, kai Castro čia tik atėjo, o visas dėmesys dabar atiteko Delpy. Tyliai paantrindama merginai, ne dėl to, kad paslaptį sakytų, tiesiog Viktorija visada šnekėjo tyliai, kol nematė reikalo pakelti balso toną keletu decibelų.
Amelie atsivertė meniu, o tuo tarpu Viktorija iš praviros delninės išsitraukė dėklą su cigaretėmis, bei vieną jų prisidegė.
- Lyginant su paskutiniuoju tokiu, laukiniu, pasilinksminimu, visos kitos dienos buvo itin ramios,- lengvai užversdama galvą į viršų, leisdama tvirtai besilaikančioms garbanoms paplevesuoti ore, Castro išpūtė pirmuosius dūmus, sulig atsakymu. Gražinusi galvą į prieš tai buvusią poziciją, savo atsakymą tik užtvirtino šypsena, kuri tik įrodė, jog tas vakaras niekada neišsitrins iš tamsiaplaukės atminties.
- Daugiau mėginu dirbti... na kolekcija tai nepavadinsi, veikiau, keverzonėmis ant popieriaus, tikiuosi greitu metu pagal juos pradėti pirmąją vakarinių suknelių liniją,- "kaip sekasi", nebuvo itin banalu, tik gal kiek keblu atsakyti nuoširdžiai, tad Viktorija tik pasidalino naujienomis iš darbinės varpinės, asmenę palikdama nepaliestą.
- Tačiau ką čia apie mane ar tuos nereikšmingus darbus, verčiau papasakok, kaip laikaisi pati?,- iš dalies tai ne vien mandagus pasiteiravimas atgal, bet ir proga nusukti visą dėmesį nuo savęs. Daug netuštožodžiaudama, Castro vėl atsigėrė vyno, susikaupusius pelenus ant cigaretės, nukratydama į peleninę, bei lengvai patraukdama dar vieno dūmo.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sun Jul 30, 2017 3:17 pm


Nors tos patiekalus žinojo vos ne mintinai, ir net naktį pakilusi galėtų išvardinti, Delpy vistiek žiūrinėjo ir tyrinėjo kiekvieną, it pirmą kartą. Su maistu panašiai kaip ir su meile, nors ne pirmas kartas valgant ar mylintis, vis tiek velniškai gerą.
-Arba mums reikia išsirinkti dar vieną gerą staliuką, tada nereiks konkuruoti, jei viena bus jį užėmusi, kitas galbūt bus laisvas. Abi neliksim nuskriaustos, -Ramiai vyptelėjo, šiek tiek su juoko gaidele balse, žinoma ji juokavo, nereikia antro stalelio, tokie sutapimai netyčia susitinkant būna išties retai, tad vietos tikrai užteks. Galiausiai užvertusi knygutę, Cosette ant jos pasidėjo ranką ištiesdama ryškiai nudažytus nagus, bei pirštus kuriuos dengė žiedai. Sužadėtuvių žiedo žinoma nebuvo ten, ir kažin ar greitu metu atsiras, bet vietoj jo ši turėjo ir kitų žavių žiedelių. Kol Viktorija prisidegė cigaretę, rudaakė per tą trumpą laiką sulaukė padavėjos, ir užsisakė maisto, ir juodos kavos puodelį. Jaunai rusvaplaukei paliekant jų stalelį, Amelie sugrąžina dėmesį į Castro, ir veide sužiba vaikiškai linksma šypsenėle. Kaip čia pamirši tą vakarą, tokie yra neužmirštami, apie juos gėda kitiems pasakoti, tačiau sau jie lieka geriausi. -Galbūt reikia į tavo ramias dienas įtraukti dar vieną panašų vakarą kada nors? -Paklausia tarsi retorinio klausimo, nors atsakymas čia irgi nepakenktų iš tamsiaplaukės. Jų pažintis buvo išties audringa, kaip ir tos pažinties atšventimas, jei taip galima jį pavadinti.
Viktorijai pasisakius apie darbą, visus eskizus ir kitus reikaliukus, Amelie apsidžiaugė Castro procesu, šioji išties siekė savo svajonių, tad už tai Cosette nusišypsojo pašnekovei, o atkeliavus jos kavai, jau norėjo kažką pasakyti, bet pirmiau privalėjo skrandį užlieti kofeinu. Gurkštelėjusi iš balto porcelianinio puodelio, tamsiaplaukė vis dar su juo rankoje įsmeigė akis į Viktoriją. -Na, linkiu didžiausios sėkmės dirbant, tikiuos pagal tą suknelių liniją ir iškelsi kokį renginį, mielai apsilankyčiau, rodei man tą vakarą kelis savo eskizus, ne daug apie tai išmanau, bet mano akiai tos keverzionės kaip jas vadini atrodė žavingai, -Pasakė visišką tiesą, tai išdavė rimtumas jos veide, ir nors Cosette retkarčiais liežuvėliu mėgdavo ir melo prieskonius gaminti, šie žodžiai skambėjo nuoširdžiai ir tikrai.
-Dirbu, -Į klausimą kaip sekasi jai pačiai, Delpy greitai suraizgė lengvą atsakymą. Tačiau su tokia kalba pašnekovą nuvarysi iš nuobodulio į kapus, todėl pamąstydama ką čia dar pasakyti, Cosette trumpam akis nukreipė į puodelį ir jo turinį. -Šiomis dienomis dirbu su ypatingai įdomiu, jei taip galima pavadinti, pacientu. Netgi laisvu laiku nagrinėju jo bylą, net kraujas užverda tyrinėjant jo pasąmonę, geriau veikia nei narkotikai, -Ant paskutinių žodžių mirkteli akute, ir vos kilsteli lūpų kampučius. Su narkotikais ji jau kaip ir neturėjo nieko bendro, pati nebekišo į burną, tačiau tą poveikį prisiminė iš jaunystės dienų ir sulygino kaip dabar jaučiasi dirbdama. Apie savo asmeninį gyvenimą ši irgi nutylėjo, taip, kaip ir padarė Viktorija, tačiau popietei dar yra laiko, kas žino kokios kalbos išlys.
Back to top Go down
avatar

Guest
Svečias

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sun Jul 30, 2017 6:54 pm


Ramiai įtraukdama ir išpūsdama dūmus, Viktorija netruko ilgai, kol cigaretė pagaliau baigėsi. Užgesinusi ją, su šypsena pažvelgė į pašnekovę.
- Gal sutapimai ir reti, tačiau malonūs, iš kitos pusės, jei tokių sutapimų padažnės, aš mielai pasidalinsiu šia vieta,- nors moters balsas skambėjo gal kiek oriai, tačiau tonas buvo draugiškas. Iš tiesų, Amelie tamiaplaukė, galima sakyti nepažinojo, tačiau užteko to vieno vakaro, kad pajausti draugišką simpatiją šiai žaviai psichologei.
Akimirką, Castro tylėjo, nes ta pati, jauna padavėja, pagaliau atnešė, jau prieš kurį laiką užsakytą maistą. Vos tik jis atsidūrė ant stalo, o padavėja nuėjo savais keliais, Viktorija nugėrė dar šiek tiek vyno ir į burną dailiai įsidėjo pirmąjį kąsnį salotų, pagardintų skrudintomis krevetėmis. Tik sukramčiusi maistą, moteris vėl negarsiai prabilo:
- Tarp Dagmaro renginių, į kuriuos visad privalau kartu eiti, ir mano šios užklasinės veiklos,- nežymiai dirstelėjusi į savo eskizų sasiuvinį, ir tą pačią sekundė vėl akimis grįžusi prie pašnekovės,
- Aš mielai rasiu laiko, kad pakartoti tą vakarą, ir ne kartą, kartais man to tikrai trūksta,- maža šypsena vėl pasirodė mėlynakės veide. Iš tiesų, Viktorijos gyvenimas ne rožėm klotas, ir nors, žinoma, dėl to niekas nekaltas, pramogų moteriai tikrai trūksta. Trūksta tam, kad pabėgti nuo realybės.
Paprastai,laisvu laiku, Viktorija nešnekėdavo apie darbą, ypač, kai beveik niekam tai neįdomu, tačiau pašnekovės dėmesys vertė šią temą plėtoti, taip greitai jos nepamirštant.
- Žinai, man maloniau būtų ne surengti savo renginį, o kada nors, pasiūti suknelę asmeniškai tau, kokiam nors prabangiam renginiui,- krestelėjusi garbaną į šoną, ir sukramčiusi dar vieną kasnį, Viktorija lėtai prabilo, tarsi bijodama, jog tokio išsireiškimo Amelie jau bus per daug. Tęsiant pasimėgaujimą maistu, sekundę Castro džiaugėsi, jog Delpy prabilo apie savo darbą, ir vieną, ypatingą pacientą. Galėdama patylėti ir paklausyti, veltui, tamsiaplaukė laiko nešvaistė, o toliau burną malonino skaniais salotų kasniais.
- Tik netapk nuo jo priklausoma,- lengvai mirktelėjusi akute, Cosettei sulyginus žmogų su narkotikais, sukramtė paskutinį kasnį, prieš vėl pradėdama šnekėti.
- Nors, tikriausiai, pas jus yra paciento ir daktaro etika, tiesa?,- lengvai prikandusi lūpą, tarsi pasakydama kažką nedoro, moteris dar tik lengvai šyptelėjo, priešais sėdinčią moteriškę, tarsi patemdama per dantį, su menkom, apie priklausomybę nuo žmogaus, užuominom. Niekas juk nežino kiek siekia ta etika, ar iki kokios ribos yra etiška elgtis neetiškai.
Back to top Go down
avatar

Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Posts : 73
Now my life is sweet like cinnamon, like a fucking dream I'm living in
Amélie Cosette Delpy

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sun Jul 30, 2017 8:21 pm


Delpy daugiau nieko neatsakė į pasidalijimą šiuo staleliu, tik su lūpom sužaidė šypsenėlę, ir iš įpročio nagučiais bakstelėjo į puodelį, taip kelis sykius, sukeldama mažą melodiją. Netrukus ant stalo pakvipo maistu kuris priklausė Viktorijai, tad pasinaudodama laisva minutėlė kol mergina mėgavosi pirmu kąsniu, ši gurkštelėjo dar kavos iš to mažyčio puodelio kuris tikrai jai buvo menkas, tačiau mokėjo pagyvinti vidų. Kai tamsiaplaukė vėl prabilo ir Cosette ausis pasiekė Dagmaro vardas, Amelie šiek tiek susimąstė, mat seniai jau turėjo reikalų su juo, iš vienos pusės tai buvo lengvas nuopolis, bet iš kitos ji net kiek džiūgavo dėl to, juk visgi turėti kažkokių reikalų su Anthony buvo pavojinga, o ji tikrai nebuvo dar pelniusi jo pagarbos, tad kiekvienas darbelis bet kada galėjo būti paskutinis. -Na, mano telefono numerį turi, kai tik turėsi laiko kokį savaitgalį ar penktadienio vakarą, pranešk man, -Žodžiai lengvai išsirutuliavo iš burnos, o pati Cosette kažkaip džiugiai pažvelgė į priešais sėdinčiąją personą. Iš dalies ir jai trūko panašaus vakaro, nors ir turėjo pakankamai pramogų, kažkas su Castro tada liko įsimintino ir smagaus ką būtų nuostabu pakartoti.
-Tai būtų nuostabu, -Į Viktorijos kalbą apie tai, kad ši norėtų sukurti suknelę jai, Delpy atsakė tyliu ''nuostabu'' žodeliu, lengvai net nustebdama, kad tamsiaplaukė tai pasakė, žinoma nustebo gerąją prasme. Kavos puodelyje nebeliko ir ji stumtelėjo jį toleliau nuo savęs, o netrukus jau pastebėjo padavėją nešančia jos patiekalą. Padėkojusi paėmė šakute su peiliu į rankas, ir atsipjovė mažytį gabalėlį žuvies file, ant šakutės pakabindama ir garuose apdoroto brokolio, bei rasdama vietos ir ryžiams. Įsidėdama tokį skanėstą į burną, lėtai sukramtė, ir pakėlė akis nuo lėkštės į Castro. Paslaptingai jai šyptelėjo. -Jei tik jis būtų nepavojingas psichiškai, už savo veiksmus neatsakyčiau, -Nekaltai gūžtelėjo pečiais, visgi pasitaikydavo ten tam darbe ir simpatijų, bet šiuo atveju jokių jausmų negalėjo būti. -Žinoma, yra, aš jos laikausi, na, iš dalies, tačiau patikėk, ne visiems ta etika ten rūpi, -Rimtai pasakė, velei pritylindama balso toną. Ligoninėse virė dramų ir meilių pinklės, nedori darbeliai ir paslaptys apie kuriuos personalas nutyli, todėl ir dabar Delpy per daug neišsiplėtė, vėl paruošė sau gabalėlį su garnyru, ir patalpino į burną.
Back to top Go down
avatar

Posts : 25
Location : Paris
Accounts : marco ruiz cafiero
Name : goda

Monique Paulette Ronald

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Oct 13, 2017 9:23 pm


Baigusi pokalbi su broliu, Monika nueina atsisėsti jau prie senai nusižiūrėto staliuko lauke. Kadangi nebuvo labai baisiai šaltas oras, tai nutarė , kad čia bus visai puiku. Atsisėdus prie staliuko gerai matomoje vietoje, kad brolis ja greitai pastebėtu, pasirėmė delnais smarką, bet va netrukus atėjęs visai simpatiškas barmenas nutraukia jos apmąstymus pasisveikindamas ir paduodamas meniu. Monika jam mandagiai atsako su šypsena ir jam pasišalinus dar neskuba atsiversti. Nes va vis dairosi gal kur pamatys ateinantį Jonathan. Nes tikrai prieš ji jautėsi kaltą kad visa savaitė jam neskambino, tad va gal kava ir pyragas padės jam jai atleisti.
Back to top Go down
avatar

Priority : HAPPINESS, TRUE HAPPINESS, IS AN INNER QUALITY. IT IS A STATE OF MIND. IF YOUR MIND IS AT PEACE, YOU ARE HAPPY. IF YOUR MIND IS AT PEACE, BUT YOU HAVE NOTHING ELSE, YOU CAN BE HAPPY. IF YOU HAVE EVERYTHING THE WORLD CAN GIVE - PLEASURE, POSSESSIONS, POWER - BUT LACK PEACE OF MIND, YOU CAN NEVER BE HAPPY.
Posts : 18598
Location : If you are lucky enough to have lived in Paris as a young man, then wherever you go for the rest of your life it stays with you, for Paris is a moveable feast.

Jonathan Lionel Ronald

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Oct 13, 2017 9:32 pm


vos tik baigęs pokalbį su seserimi persirengė ir išsikvietęs taxi jau po dešimties, o gal penkiolikos minučių stovėjo prie susitartos susitikimo vietos.nei nesistebėjo Monikos pasirinktu restoranu, prabanga ją visuomet traukė. ir nors jų nebiologiniai tėvai jiems suteikė visko ko tik geidė jų vaikiškos širdelės Monika atrodo kas kart norėjo vis daugiau.tačiau šituo klausimu pats Jonatanas labai kuklus.seseriai ne paslaptis, kad jo pagrindinis išgyvenimo šaltinis jų senelės paliktas trijų kambarių butas miesto centre.gaudamas nuomos pinigus už butą tenkina savo pagrindinius poreikius, kurių tikrai nėra labai daug.žodžiu, užmatęs seserį lauke nueina prie jos.
-sveika,-dar kartą su ja pasisveikinęs kiek pasilenkia jos apkabinti.sesuo jam reiškė daugiau nei kas galėjo įsivaizduoti.tikriausiai daugelis mano, kad jis beširdis šiknius įsimylėjęs tik patį save, tačiau seserį jis myli labiau.galiausiai prisėdęs paima meniu greitai perbėga akimis per kainas.-paprastai į tokį restoraną neičiau, bet kadangi tu moki,-nusijuokia, švelniai mesteli meniu knygutę ant stalo.-kokie reikalai prispaudė, kad nei labas pasakyti neišėjo?-atlošęs nugarą į kėdę nužvelgia, kaip visuomet puikiai atrodančią seserį.
Back to top Go down
avatar

Posts : 25
Location : Paris
Accounts : marco ruiz cafiero
Name : goda

Monique Paulette Ronald

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Oct 13, 2017 9:47 pm


Taip ji buvo kalta, karatais pamiršdavo net paprastą "labas" pasakyti. Na tai ja toks gyvenimas kiek ir apakino, bet vidumi visada išliko ta pati paprasta Monika. Pamačius broli ji nusišypso kaip saulutė r stipriai ji apkabina, nes baisiai buvo jo pasiilgusi. Iš tokios laimės ji net čia pat vietoj apsiverkt galėjo. Dėka nebiologiniu tėvų, ši mergina galėjo baigti dizaino studijas ir pradėti dirbi vienose mados namuose dizainere. Na žodžiu ten nebuvo kokia jau labai garsi dizainerė, bent jai jau pakako, kad darbą turi. Tad ir leisti daug ką sau galėjo. Bet jinai visada stengėsi būti paprasta kaip ir Jonatanas.
- Laabas - pagaliau ši pasako visa linksma, džiaugėsi , kad pagaliau ji mato savo broliuką. bet va šiam papriekaištavus kiek nurausta iš gėdos. - sori kalta, bet taip aš vaišinu todėl tu ir čia - nusijuokusi pasako, būtų ji ir kitą vietą pasirinkus, nu bet kad šiandien visos paprastos kavinukės buvo sausakimšos. - ir atleisk, turėjau daug darbo - suskuba ji pridurti.
Back to top Go down
avatar

Priority : HAPPINESS, TRUE HAPPINESS, IS AN INNER QUALITY. IT IS A STATE OF MIND. IF YOUR MIND IS AT PEACE, YOU ARE HAPPY. IF YOUR MIND IS AT PEACE, BUT YOU HAVE NOTHING ELSE, YOU CAN BE HAPPY. IF YOU HAVE EVERYTHING THE WORLD CAN GIVE - PLEASURE, POSSESSIONS, POWER - BUT LACK PEACE OF MIND, YOU CAN NEVER BE HAPPY.
Posts : 18598
Location : If you are lucky enough to have lived in Paris as a young man, then wherever you go for the rest of your life it stays with you, for Paris is a moveable feast.

Jonathan Lionel Ronald

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Oct 13, 2017 9:54 pm


turbūt jis pats kaltas, kad pamiršta, jog šiais laikais žmonės dar darbus turi. kadangi yra labai egocentriškas jam atrodo, kad visas pasaulis sukasi aplink jį ir greičiausiai sunkiai suvokia, jog be pomėgio domėtis juo, žmonės dar ir dirba.ech.kadangi pats turi visą pasaulio laiką, vėliau eina karksėdamas, kad visi jį pamiršo, nes nu ką veikti ištisas dienas? galbūt ir jam būtų laikas pradėti ieškotis darbo vis gi jau koks amžius, bet širdį dar ne ruduo.prie jų staliuko prisistačius padavėjui ir paklausus ko užsisakys šis žvilgteli į seserį, nes nei neskaitė jokių desertų pavadinimų.jei atvirai tai jam visiškai vienodai buvo.šeip nebuvo jis didelis desertų ar kokių karamelinių late gerbėjas, kadangi palaikė labai puikią fizinę formą, todėl desertą leido išrinkti seseriai.
Back to top Go down
avatar

Posts : 25
Location : Paris
Accounts : marco ruiz cafiero
Name : goda

Monique Paulette Ronald

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Oct 13, 2017 10:19 pm


Monikai patiko būti savarankiška,bet ir nebuvo tokios dienos , kad ji nepagalvotu apie savo brolį Tiesiog jai ši savaitė buvo kažkoks tai kosmosas ir net nerasdavo laiko kada pavalgyti, su draugais jai išvis nelikdavo laiko kada susitikti, nors apskritai ji jų nedaug ir turėjo. Pasidarė kažkokia tai basi darbohoikė tai ir tu draugu apmažėjo. Na tik Jonatanas buvo vienintelis jos tikras brolis ir draugas vienu metu. Nors ir galvojo, kad viskas sukasi aplink jį, bet Paulette ji mylėjo. Kartais ji dar pagalvodavo, kad reiktu jam kokį darbą įtaisyti, o ne tai kad vien iš nuomos jis gyventu, nors ir pati Monikita ne daug ką ir gaudavo, bet jai to pakako, kad va ir broli pasisiūlė pavaišinti Tad atėjus padavėjui mergina užsakė dvi juodas kavas ir obuolių pyrago su ledais. Nes nu ji ir pati savo formas prižiūrėjo, bet va kai savaitė pusbadžiu sėdėjo tai va vargšiukė sulyso.
- Tai ką per šia savaite nuveikei gero ? - pasiteirauja jo, kai padavėjas nueina su jos užsakymų. Nes nu Monika norėjo žinoti, ką Jonatanas veikė, nes va ir pati ta visą savaite gyveno darbe kurdama ta nauja kolekcija kuri vargu ar jos viršininkei įtiks.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: staliukai lauke   


Back to top Go down
 

staliukai lauke

View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-