Oh Paris, you know
I held on too much .
paris
staliukai lauke

Share | 
 

 staliukai lauke

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar

Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Priority : You must learn some of my philosophy. Think only of the past as its remembrance gives you pleasure.
Posts : 40000
Location : fire burns brighter in the darkness
Accounts : Pascal, Percival, Nadira and Safira
Name : Fire
Don’t underestimate the allure of darkness, even the purest hearts are drawn to it.
Camilla Arya Knight

PostSubject: staliukai lauke   Thu May 28, 2015 11:03 pm




Last edited by Camilla Arya Knight on Thu Mar 30, 2017 9:43 pm; edited 1 time in total
Back to top Go down
avatar

Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Priority : Money is the anthem Of success, So put on mascara And your party dress
Posts : 7020
Location : Last night the light was that lovely deep purple it used to be, November afternoons, over Paris. It was so soft and gentle and it made me want to cry
Accounts : marla, konstantin, bella, Max, Melissandre & pheonix
Name : boo
Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: staliukai lauke   Thu Mar 30, 2017 3:37 pm


Carmen šiandien pasirinko eiti pėstute, o ne važiuoti su mašina. Žadėjo šiek tiek išgerti, bei norėjo pakvėpuoti grynu oru. Pastaruoju metu kai buvo aplinkui tiek streso, nenuostabu,kad ir jos veiksmai šiek tiek neatitiko normalios Carmensitos. Dabar ji eidama rūkė cigaretę dūmas po dūmo, kol priėjus restoraną ji jau buvo pilnai surūkyta. Išmetusi nuorūką, ji susirado atokesnį staliuką lauke ir nuėjusi prie jo, klestelėjo ant vienos kedės. Užsisakiusi burbono stiliuką ir kavos, Venera ir vėl iš savo rankinės išsitraukė cigarečių pakelį, pamesdama jį ant stalo. Išsitraukusi vieną cigaretę, įsidėjo į burną ir vėl užsirūkė, alkūnę padėdama ant stalelio. Ant jos rankų, skruostų ir kaklo buvo galima įžvelgti mėlynes, kurias iki galo negalėjo uždengti pudra, nors ir labai stebgėsi. Kartais vis dėl to darbe nenusiseka taip, kaip norėtųsi. Tad šis kartas buvo vienas iš blogesnių, patyrus spyrius ir kumščius iš vyro, kurį apgavinėjo ilgą laiką. Pasirodo, kad jis turėjo slaptų agentų ir per neapdairumą to Carmen nepastebėjo. Galiausiai giliai įkvėpusi oro, apsižvalgė, tačiau per daug nežiūrėjo aplinkui. Buvo labiau nudelbusi žvilgsnį į stalą, bandydama kažkiek bent jau nusiraminti. Tačiau vient ta mintis,kad sesė dabar kankinasi ligoninėje irgi pozityvumo nepridėjo.
Back to top Go down
avatar

Sometimes I think, sometimes I don't.
Priority : Make art, not war.
Posts : 3043
Location : What are you really seeking? Freedom: to want nothing, to expect nothing, to depend on nothing
Sometimes I think, sometimes I don't.
Isaac Aramis Lefèvre

PostSubject: Re: staliukai lauke   Thu Mar 30, 2017 4:39 pm


Ateina čionai ir prisimerkęs žiūri, kur čia reikiama šviesi galva yra. Konkrečiai pas oftalmologą jau laikas, nes ir vairuot darosi sunku, net neaišku, kada čia taip pablogėjo tas regėjimas... gal čia tos moteraitės visos jam pribūrė. O gal šiaip per daug prieblandoj paišyti bando. Šiaip ne taip galiausiai pamato Carmen ir prieina prie jos. Nepuola čia bučiuotis ar dar ką, nu nes jis vis dar toliau tęsė buvimą asilu ir jai net nepaskambino, net neparašė..... Gerai, kad dar Camė dovanų ant kaklo nepridarė, galėjo po maikonu laisvai paslėpt viską tai... nu būtų pats laikas jam atsirinkt jau, būtų pats laikas. Pamačius, kad Carmen, nu tiesiai šviesiai, atrodo ne kaip, susiraukia ir ganėtinai rūpestingai ją nužvelgia, nu iš netyčių, galiausiai prisėsdamas. 
-Kas tau nutiko? - paklausia netempdamas gumos ir atsilošia kėdėje pridėdamas ranką prie smakro, apsauginė mąstytojo poza čia ar kas.. nu neaišku. Jam tiksliai reiktų pas kokį psichologą, kuris padeda paaugliams kelią atrasti... nes akivaizdžiai, kas savo kosmose sėdi ir nelabai atsirenka į kurią galaktiką čia geriau krist. 
Back to top Go down
avatar

Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Priority : Money is the anthem Of success, So put on mascara And your party dress
Posts : 7020
Location : Last night the light was that lovely deep purple it used to be, November afternoons, over Paris. It was so soft and gentle and it made me want to cry
Accounts : marla, konstantin, bella, Max, Melissandre & pheonix
Name : boo
Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: staliukai lauke   Thu Mar 30, 2017 5:06 pm



Dūmas po dūmo traukdama dar ir šitą cigaretę, laukė, kol pagaliau pasirodys gražuolis iš laukų. Padavėjai atnešus jos kavą ir atskirai burbono taurę, Grimaldi padėkojo ir nieko nelaukdama gurkštelėjo stipraus gėrimuko. Kai taip viskas susidėjo į vieną, tai nelengva ir pačiai Carmen viską pakelti. Pastaruoju metu jai nesisekė niekur. Absoliučiai niekur. Iš už kampo pastebėjusi ateinantį Aramį tyliai atsiduso ir trumpam nudelbė žvilgsnį į žemę, nes kažkaip dar nejaukiai jautėsi po paskutinio jų susitikimo. Ne viskas gražiai baigėsi.
- Kaip suprasti kas man nutiko? - biški nesupratusi, suraukė kaktą kažkiek įsižeisdama. Nu realiai tai jam nepasakė,kad būtent jai kažkas nutiko, o ir šiaip nejau taip baisiai atrodė? Tikėjosi,kad dar tikrai padoriai taip. O sveikintis tai ir pati nežadėjo, todėl tik sedėjo savo kėdėje ir rūkė savo smilgančią cigaretę. - Aš net nežinau kaip čia pradėti viską..., - tyliai atsikrenkštė, jausdama kaip iš vidaus pareina tas didelis jaudulio jausmas, kurio taip nekenčia. Akimis laksto po visą stalą, bandydama susidelioti sakinius galvoje,kad aiškiai ir normaliai papasakotų, kaip kas yra. - Pamaniau, kad tu turėtum tai žinoti, nes aš visgi atsakinga moteris..., - eina čia kažkaip aplinkėliais aplink tą temą ir nežino kaip čia išsakyt tuos žodžisu, kai liežuvis neapsiverčia burnoj. Tyliai nurijusi seiles dar atsigeria burbono, kad pašlapintų gerklytę ir atsikrenkščia, pakeldama akis į Aramį. - Prieš kelias dienas darbe man labai nenusisekė.... Buvau stipriai sužalota, todėl pajutusi didelį kraujavimą apačioje nuvažiavau į ligoninę...,- nervingai judina pirštus, kuriuose laiko cigaretę ir giliai įkvepia oro. - Jie man pranešė,kad ...kad aš persileidau..,- tyliai sumurmėjo, nes sunkiai gavosi čia garsiai kalbėti, kai ir taip daug drąsos reikėjo sutelkt, kad ir vėl su Isaacu susitiktų. Net neįisivaizduoja, kaip Lefevre reaguos, todėl tik išgeria dar burbono, kad jei ką atlaikytų viską ir nedrąsiai stebi jo veidą, bandyama išskaityti jo mintis šiuo metu.
Back to top Go down
avatar

Sometimes I think, sometimes I don't.
Priority : Make art, not war.
Posts : 3043
Location : What are you really seeking? Freedom: to want nothing, to expect nothing, to depend on nothing
Sometimes I think, sometimes I don't.
Isaac Aramis Lefèvre

PostSubject: Re: staliukai lauke   Thu Mar 30, 2017 10:56 pm



Šiaip Aramiui vis dar labai keista, kad ne jis kaip kaminas dūmija, o kažkas kitas, ypač tokia graži ir rafinuota moteris kaip Carmen. Tai niekaip nekenkia jos įvaizdžiui, gal dar labiau ją padaro žavesne, seksualesne šito bernelio akiai, tad dar, kad ir vos dažlibindamas, iš toli pažiūri į ją. Nu pats metas jam jau būtų susitikti su savimi, bet jeigu jau maratone padvėstų kokiam dešimtam kile, tai šitam bėgime nepavargs turbūt niekada. Sulaukęs jos klausimo, pavarto akis, daugmaž, moterie, kad ir kokie geri tavo špakliaus skillsai, turėtum suprast, kad matyti viskas, kas neatrodo labai tinkamai tokiame dailios damutės paveiksle. Kažkaip net akimirką susimąsto, kad reiktų paieškoti, kad čia ją taip išgražino, bet tuoj pat iškart suvokia, kad ne tau, Martynai, mėlynas dangus, jeigu net Laduree nuo sisterės nesugebėjai atkirst... o čia kažką atkirst tiesiogine to žodžio prasme. Per daug baltojo baldnžio pusei jis turbūt buvo. Bent tam tikrom prasmėm. Nu bet nieko jau nesako moterėlei, kažkaip stengiasi rinkti žodžius, kas jam visai nebūdinga. Visai gražiai čia jie anąkart išsiskyrė...tik baisiai neaiškiai ir Aramis nė nepasistengė to bent kiek pasiaiškinti. Kaip jam pačiam neužknisa tarp tokių jūrinių mazgų gyventi ir nė nebandyti iš jų kapstytis? Matyt, vidiniame pasaulyje tie mazgai it koks viskis ar cigaretės, ar gražios moteris ir menas.... Tačiau Grimaldi sėkmingai grąžina Isaacą iš bet kokių apmąstymų, nes tie keli žodžiai ir dar pasakyti tokiu balso tonu, nereiškė nieko gera. Kažkaip nujaučia katinėlio širdis, kad tai kaži ar nebus blogiau, nei dužusi stiklinė prie jo kojų. Tad va net sėdi ir tyli, ir nieko nesako. Įdėmiai klausosi pakreipęs galvą ir mąsliu žvilgsniu žiūri čia į moters barbono stikliuką, čia į pačią moterį. Galėjo šiaip jau Carmensita parūpint ir jam ko stipresnio... bet nu kur gi ji čia rūpinsis asilu. Žinoma. Išgirdęs, kad Venera buvo sužalota, Isaacas pasimuisto kėdėje ir prisidega cigaretę. Nu skaityk nerodo, kad jam tai labai nepatiko ir tas noras ieškoti sužeidimų kūrėjo grįžtelėjo. O dar tas kraujavimas apačioj, nu tai vapšie, įtraukia daugiau nikotino, bandydamas suprasti, kodėl čia ji jam tokius dalykus pasakoja.. gi jis toli gražu ne ginekologas ar koks po ginekoliginis psichologas. Nu ir taip aišku, kad jeigu jis būtų bet koks psichologas savižudybių skaičius Paryžiuje ryškiai išaugtų. Bet va gal jam pačiam jau reiks kokio terapeuto.... nes net springtelėja kažkokiu būdu tais dūmais ir atsiteisia kėdėje labiau, bandydamas čia nenusibaigt. Nu bobelės tiksliai jį į kapus nuvarys. Galiausiai atsigauna ir su smilkstančia cigarete tarp pirštų, visai arti jo paties lūpų, pasižiūri į Grimaldi, aiškiai galvoje blokuodamas reikiamus ir labai obvious atsakymus. - užjaučiu, kad tau teko visa tai patirti, - ištaria taip labai mandagiai, kaip tikras džentelmenas, netgi jaučiasi, kad žodžiai nuoširdūs ir šitų per daug savo filtre neapdorojo, - bet kodėl man tai sakai? - paklausia kilstelėdamas antakius ir papurto galvą kiek palinkdamas prie jos. Alkūnes susideda ant stalo, taip vis prie lūpų laiko cigaretę, bet netraukia nieko į vidų, nes gi jau net tokia išklerusi Lefevre intuicija nujaučia, kad jau kai skels moterėlė, tai maža tiksliai nepasidorys. 
Back to top Go down
avatar

Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Priority : Money is the anthem Of success, So put on mascara And your party dress
Posts : 7020
Location : Last night the light was that lovely deep purple it used to be, November afternoons, over Paris. It was so soft and gentle and it made me want to cry
Accounts : marla, konstantin, bella, Max, Melissandre & pheonix
Name : boo
Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: staliukai lauke   Thu Mar 30, 2017 11:53 pm



Nežinojo ar Isaacui iš vis tai rūpės, ką ji papasakos, tačiau jautė pareigą tai atlikti. Nenorėjo nuo jo slėpti tokio dalyko , nors ir jei jam tai visiškai nereikštų. Carmen tai reiškė labai daug. Visada svajojo turėti vaikų. Ji iš ties buvo gana šeimyniška moteris. Mielai gamino valgį, tvarkėsi ir skleidė pozityvumą įvairiausiais būdais. Nežinojo už ką ją taip likimas baudžia, kad niekaip negali net šeimos sukurti. Jei viskas būtų nusisukę kita linkme ir jos sužadėtinis nebūtų žuvęs avarijoje, būtų tiesiog drąsiai susilaukiusi bent jau dvieju vaikų. Kadangi pinigų ir kapitalo turėjo tikrai per akis, nesirūpino dėl pinigų stigiaus, jai nebeinant į darbą. Tiesiog visad būnant arti šeimos kūrimo, jos gyvenime atsitikdavo kažkas tragiško. Lyg kažkoks užburtas ratas, iš kurio neįmanoma išeiti. Tad ir dabar jai buvo ne ką lengviau. Apie šį inicidentą dar niekam net nepasakojo. Aramis bus pirmas, kuris apie tai sužinos. Vieną momentą iš vis nenorėjo Lefevre net nieko sakyti ir tiesiog vėl išvažiuoti į kitą pasaulio kraštą, kuo toliau nuo to Paryžiaus. Bet negalėjo palikti ir vėl Lektros, kai jai taip dabar sunku yra. Nežinia dar ką sugalvos pasidaryti sau, tad Carmensita buvo įpareigota pasiligti čia, kad ir kaip kartais nesmagu būtų pagalvoti apie gyvenimą čia, žinant kai Isaacas sau nekvaršindamas galvos smaginasi su kitom mergaitėm. Gal vat joms labiau pasiseks ir bus mažių Aramiukų... Laikas parodys:)
- Isaacai...Juk čia būtų buvęs tavo vaikas. Aš su niekuo kitu nebuvau nuo gryžimo į Paryžių... , - šiek tiek garsiau pasakė, žiūrėdama į vyro veidą ir nervingai perbraukė ranka per savo plaukus, juos pasitaisydama. Dieve, kaip buvo sunku viską pasakyti. Manė, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės ir nukris ant to stalelio, užsilenkdama. Giliai kvėpuodama, ištuštino visą stiklinę burbono, jausdama kaip ir vėl akys sudrėksta , pagalvojus apie viską. Pamoja rankele barmenei, kad atneštų dar to paties, tik dvi stiklines. Iš kur tos gerumas Carmensitos.... nežinia iš kur. - Aš net nežinojau, kad buvau nėščia. Lyg ir buvo simptomų, bet maniau, kad galvos svaigimas ir vėmimas tiesiog nuo netinkamo maisto ar streso.... Nebūčiau ėmusi net šito darbo, jei būčiau žinojus, kad savyje jau nešioju vaisių, - paaiškino vyrui plačiau, kad nepradėtų jis čia taip šakotis ir dar kaltint pačią Grimaldi, kad prarado vos kelių mėnesių vaikelį. Viešpatie, ji iš vis neturėjo žalio supratimo, kad kažkas viduje jau gyvena. O dar tas neapdarus darbas paskutiniu metu. Nenuostabu, kad nenusisekė, tačiau tikrai nemanė, kad galu gale liks sumušta iki tiek, jog savaime persileis. O dar tos mėlynės ant jos kūno.... Gerai ,kad buvo apsirengusi kelnes ir švarką, nes kitaip žmonės kreivai žiūrėtų, pamatę tokio dydžio dėmes ant moters kūno. Visa laimė, kad ji buvo stipri moteris, nes dabar tai tikrai mielai įsikabintų į pagalvę ir verkdama išrėktų viską iš savęs, kad tik lengviau paliktų.
Back to top Go down
avatar

Sometimes I think, sometimes I don't.
Priority : Make art, not war.
Posts : 3043
Location : What are you really seeking? Freedom: to want nothing, to expect nothing, to depend on nothing
Sometimes I think, sometimes I don't.
Isaac Aramis Lefèvre

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Mar 31, 2017 8:42 pm



Nepaisant to, kad Isaacas paskutiniu metu atrodo kaip nedėkingas kvailys ir šiaip asilų asilas bent jau Carmen atžvilgiu, ir net jeigu jis niekada nesvajojo turėti vaikų, jis tikrai jausis dėkingas, kad Venera jam nusprendė viską papasakoti. Juk ir ją įskaudino iš esmės labai dėl to, kad nieko nepasakęs dingo. Taigi. O kalbant apie vaikus, tai jis jų nenorėjo ne dėl to, kad šiaip juose nematė prasmės, tačiau juose matė daug atsakomybės, kurios jis, ir kvailam aišku, per daugiausiai nejautė niekam išskyrus cirkui, kai jame gyveno. Iš tiesų, jis gal tik kelis kartus yra apsvarstęs , ką reiktų daryt, jeigu kokia mergelikė atsidurtų prie jo durų ir pareikštų, jog ji - Lefevre palikuonio nešiotoja. Bet vat dar kol kas taip nėr buvę ir jis sau nesuko galvos. Na, ką čia bandyti apgauti... juk jis nė nesugeba su savimi susišnekėti ir išsiaiškinti, kokie gi tie jo romantinių jausmų keliai. Šiaip žinotų, kad čia jam tokia garbė krenta ant pečių, tai tiksliai pasiplautų. Bent jau kol kas, kol dar nieko nėra ypatingai išgirdęs. Bet vat vožtelėja geras kaliošas per galvą, nu bet jau toks geras, koks betoninis ar švininis, kad Isaacas tuo metu, po tų žodžių, kilstelėja antakius ir tiesiog gerą minutę spokso į Carmen nelabai ir girdėdamas ką ji ten daugiau kalba. Ta prasme, jo pasąmonei buvo viskas aišku jau pasakius moteriai apie kraujavimą, bet vat jo sąmonėje vis dar lakstė vienaragiai ir šaudė vaivorykštėmis į visas puses, nu daugmaž, tu čia niekuo dėtas ir ką. O dabar vat vienaragius Carmensita pašovė... beširdė, Hario Poterio pasaulyje į ją būtų žiūrima labai priešiškai... Taip taip, tokios mintys tik rodo, kad jis nežino kaip jaustis. Tiesiog sukandęs dantis taip, kad net matyti žandikaulio įsitempimas, nusuka akis nuo moters ir atsilošęs kėdėje sutraukia kone pusę cigaretės į save. Konkrečiai atsistotų ir išeitų, paliktų ir nebegrįžtų, nebevėžiotų su draugeliais picų, kad nebesusitiktų šitos blondinės, bet vat negali. Ir net sunku pasakyti ar čia kokie stipresni jausmai, ar tiesiog elementarus žmogiškumas. Juk yra matęs jis savo aplinkoje kaip tokie dalykai paveikia moterį ir kiek jai jie reiškia, netgi jeigu apie tai ir nebuvo žinoma iki paskutinės minutės. Taip tylėdamas Isaacas nežiūri į Carmen ir tiesiog pabaigęs rūkyti cigaretę, prisidega dar vieną, sunkiai kvėpuodamas. Prasisega net marškinių sagą, aiškiai nerasdamas sau vietos. Jis nežino, ką pasakyti. Nežino. Lyg ir žiojasi, bet vėl tyli. Ir nesijaučia artimas jai tiek, kad prieitų ir ją apkabintų. Ne, nes jis pats nežino , ką kam jaučia ir negali jos daugiau klaidinti. Net jam tai šiek tiek per daug. Negalėdamas atsigaut, rūko ir nykščiu bei didžiuoju pirštu perbraukia per akių kampučius, taip nė pats nesuvokdamas, kodėl susigraudino. Juk jis nieko nežinojo, jis nė nenumanė apie tą vaisių, nenumanė , kad jis bus, kaži ar būtų jo net norėjęs ar laukęs. Tačiau jam gaila. Galiausiai jis pažvelgia į Carmen.
-Man labai gaila, - ištaria pakreipdamas galvą ir dar įdėmiai pasižiūri į ant jos veido neryškiai matomas mėlynes, taip pat ant rankų, kiek leidžia tai matyti švarkelis. - kaip tu pati? ar viskas gerai, nepaisant to? - paklausia kiek kitokiu balsu, negu su ja kalbėjo visus tuos kartus nuo ano susitikimo. Dabar balsas gerokai minkštesnis ir švelnesnis. Na aišku bent tiek, kad net ir jis turi jausmų, oh well. Nors ir nepradėjo dramatiškai šaukti ant Grimaldi, kodėl ji nesužinojo anksčiau ar kodėl ji iš vis čia jam dabar apie tai kalba. Visgi turi daugiau pusių katikis. Ne šiaip sau katės jį taip myli turbūt. 
Back to top Go down
avatar

Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Priority : Money is the anthem Of success, So put on mascara And your party dress
Posts : 7020
Location : Last night the light was that lovely deep purple it used to be, November afternoons, over Paris. It was so soft and gentle and it made me want to cry
Accounts : marla, konstantin, bella, Max, Melissandre & pheonix
Name : boo
Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: staliukai lauke   Fri Mar 31, 2017 10:02 pm



Nežinojo kaip labai jam visa tai rūpės, bet turėjo tiesiog pranešti. Turėjo labai ilgą liežuvį, tad nors ir nuslėpusi būtų, kažkada išsprūstų netyčia tikrai. O ir kol jis dar nenusprendė Paryžiaus palikti, buvo puiki proga. Pačiai Carmen tai šitoks dalykas nutiko pirmą kartą. Niekad taip ir neteko būti neščiai. O jau ir norėjosi. Visgi 33 meteliai, tad tas laikrodukas vis labiau tiksėjo ir tiksėjo. O palikuonių tai ji tikrai labai norėjo. Kas gi tokius turtus paveldės jei ne mažyčiai Grimaldžiukai? Sesė tai jau ją gerokai lenkė santykiais, va tuoj vestuvės turėjo būt, kol ta katastrofa neįvyko. Tarp Grimaldžių seserų tikrai buvo kažkoks stiprus ryšys, nes ,kad Elettra nesikankintų viena, nubaudė dar ir Carmensitą skaudžiai. Ir už ką taip reikėjo tas gražias blondines nubausti... Gavusi savo burboną iš padavėjo, stebi kaip padeda tiek jai, tiek Isaacui ir nieko nelaukusi pasiima stiklinę. Gurkšteli alkoholio, kad numalšintų tuos nervus ir užsideda nuo saulės akinius, kad nematytų Lefevre, kaip jai išrieda kelios ašaros. Tiek daug teko paskutiniosiom dienom iškęsti ir neturi kam pasipasakoti.....Na, aišku turi, bet visi ir taip dabar sunerimę dėl tų bebenčiukų, kurie sugalvojo apsvaigę vairuoti. Nenorėjo čia apsunkinti pečių savo problemomis, todėl viską ir laikė viduj. Ir tai buvo velniškai sunku. Pabaigusi surūkyti tą cigaretę, sutrina į peleninę ir šiek tiek nusisukusi nuo Aramio, nusivalo pirštu išriedėjusias ašaras. Atsisuka atgal ir stebi, kaip pačiam vyrui šioks toks šokas girdėti viską. Konkrečiai nesitikėjo bernelis, kad taip viskas gali atsitikti. Įdomu kaip būtų reagavęs, jei Carmen vis dėl to nebūtų persileidus ir pasakytų " Congraaaats, tu būsimas tėvelis". Tikriausiai susikrautų savo čimudanus ir pirmu taikiniu išvažiuotų į kitą pasaulio krašto. Taip, jis buvo puikus maratonininkas. Bėgo nuo savo problemų ir atsakomybių tiesiog meistriškai.
- Ar tau iš vis gyvenime kažkas rūpi? - galiausiai nebeatlaikiusi to spaudimo skestelėjo rankomis į šonus, pakėlusi toną ir nenutraukdama žvilgsnio nuo Lefevre. - Ne, man nėra gerai, kaip matai. Aš dar vis negaliu normaliai gulėti ant šono, nes viską skauda, o ką jau kalbėti apie vidų..., - tyliai sumurmėjo, giliai įkvėpdama oro ir šįkart atsigėrė kavos, kuri buvo jau šiek tiek atšalusi. Sunku buvo išlaikyti tą gerąją ir šviesiąją Carmensitos pusę, kai tokioj šūduvoj dabar buvo. Konkrečiai viskas dabar nesisekė ir ji tame pragare kentėjo dabar viena. Nu ir dar Isaacas čia su savo lengvabūdišku gyvenimu nervino Venerą. Turėjo šiam vyrui tikrai nemažai jausmų, bet ,kad jam vis vien, tai dar skaudžiau buvo. Susitaikė ji jau su tuo, kad išsirenka visad sau netinkamus vyrus. Galu gale ar taip ar taip lieka viena. Greit tuoj ir pripras prie savo tokio likimo. - Atsiprašau, man dabar labai sunku..., - galiausiai sumurma, nuleisdama galvą ir alkūne atsiremdama į kedės atlošą. Pasiremia taip galvą ir žiūri kažkur į žemę, bandydama nepakelti čia dar didesnių ciongų. Siuc nervacija dar labiau ėmė, kai jis čia toks kaip katinėlis atrodė. Galėjo bent jau su kokiais treningais ateiti, nes konkrečiai žudė savo tokia apranga.
Back to top Go down
avatar

Sometimes I think, sometimes I don't.
Priority : Make art, not war.
Posts : 3043
Location : What are you really seeking? Freedom: to want nothing, to expect nothing, to depend on nothing
Sometimes I think, sometimes I don't.
Isaac Aramis Lefèvre

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sat Apr 01, 2017 10:54 pm



Aišku, kai kuri Isaaco pusė tai gal ir labai nekęs Carmensitos, kad čia jam tokias žinias pranešė, nes būtų gyvenęs, nežinojęs ir širdies būtų neskaudėję. O dabar kažkaip tai jį palietė. Daug labiau negu galėjo įsivaizduoti. Galbūt viskas dėl to, kad to beibio niekada nebus, bet galėjo būti. Tai tarsi atimtas šansas, praleista proga ir sunykęs laikas, kurio  niekada neatsuksi atgal. O menininkams, ypač tokio romantinio polinkio , tai juk be galo žavu. Vat gręžtis į praeitį, graužti save ar dar ką. Netgi to pačiam gerai nesuvokiant. Kažkaip sėdėdamas čia prisiminė tuos dvynukus, kurie žuvo, per paskutinį jo pasirodymą. Ir Isaacui užgniaužė gerklę. Ką turėjo jausti jų tėvai... Žodžiu, atidarė čia Carmensita tarsi čia kokią Pandoros skrynią. Ir vėl. Kas su šita moterimi yra tokio ypatingo, po galais. Kurį laiką tiesiog spoksojo tai šen, tai ten, galiausiai paėmęs susiverčia visą burbono taurelę  tarsi nieko nejausdamas. Dar žiūri, kaip Carmen stengiasi išlikti stipri, bet, akivaizdu, kad nekaži kaip jai sekasi. Ir jis jokiais būdais negali jos teisti ar dar ką nors neigiamo apie ją galvoti. Tai natūralu. Jeigu jam gelia, moteriai tai turėtų būti trigubai sunkiau. Tie moteriški instinktai ir visa kita, bet to, jeigu gerai pamena, pokalbiuose su ja dažnai šmėžuodavo žodis šeima, o tai reiškia, kad šiai Grimaldi moteriai tai be galo svarbu. Ir velniai žino kaip jis būtų reagavęs, jeigu viskas būtų priešingai. Nežino ir jis, aišku. Tačiau, to dabar svarstyti kaip ir nebėra prasmės. Blondinei čia vėl jį užsipuolus, Isaacas kilstelėja antakius. 
-Jeigu aš tavęs klausiu kaip tu jautiesi, tai galbūt man rūpi ? - paklausia stengdamasis kuo ramesniu balsu, nors, rodos, Carmen turi special gebėjimą vesti jį iš ramaus avinėlio būsenos ir rėkti rėkti rėkti. Ir dabar rėktų, tik, aišku, iš esmės dėl to Carmen šį kartą nebūtų kalta.. tik nebent dalinai, kad dirba tokį pavojingą darbą. O taip, dabar sugebėtų prikalbėti ir to , ko nenori. Kažkodėl viskas sukilo labiau mei bet kada. Visgi, matyt, Isaacis nėra toks visai kiauras vyras. Bet vat mato, kad moterėlei iš vis prasti popieriai ir tiesiog nekenčia būti tokioje būsenoje. Nu jis tiesiog alergiją turėjo verkiančioms ar link ašarų einančioms moterims. Gerai, kad dar neišsipūtė it koks berniukas užkirtęs riešutų sviesto, nors jo jam, gink Dieve, negalima. Atsidūsta galiausiai ir atsistoja. Padeda savo kėdę arčiau Carmen ir vėl atsisėda. Tuomet apsiveja ranka jos pečius ir pritraukia ją arčiau savęs apsikabindamas. Atsargiai ir švelniai, kad dar labiau jos neužgautų... nors vien tas faktas, kad jis čia taip gražiai elgiasi, jau turbūt veda link to, nes neaišku, kas jo makaulėje suksis po šio susitikimo. Iki susitūpėjimo ir rimto vyro jam toli it kokiai kiaulei iki skridimo į kosmosą. Lyg ir turėtų dar kažką pasakyti, bet jau net pačio veiksmai ir reakcijos atėmė jam žadą, tai vat taip ir tyli, lėtai braukydamas viena ranka jai nuo pečio kiek žemiau, o kitos pirštais užkiša jos plaukų sruogą už ausies. 
Back to top Go down
avatar

Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Priority : Money is the anthem Of success, So put on mascara And your party dress
Posts : 7020
Location : Last night the light was that lovely deep purple it used to be, November afternoons, over Paris. It was so soft and gentle and it made me want to cry
Accounts : marla, konstantin, bella, Max, Melissandre & pheonix
Name : boo
Besides isn't it more exciting when you don't have permission?
Carmen Venera Grimaldi

PostSubject: Re: staliukai lauke   Sat Apr 01, 2017 11:24 pm



Tikriausiai savęs Carmen dabar nekentė labiau nei Isaacas. Grimaldi visados žinojo, kad šeimos tai ji tikrai norės ir dar didelios. Daug vaikučių pabiručių, lakstančių aplink. Visai panašiaip kaip Beckhamų šeima. Visi tokie laimingi ir gražūs, o ko daugiau ir tereikia... Ir ta žinia iš daktarų, kad būtent Carmensita prarado s a v o vaikelį... buvo tragiška. Niekada nemanė, kad persileidimas galės suteikti jai tiek daug skausmo. Šis skausmas buvo net didesnis už ex sužadėtinio mirtį.... Su vaikais nieko negalima lyginti, nes jie visados ims tik viršų ir tiumfuos viskuo. Ir dabar Venera norėjo kažką pakeisti, padaryti kažką teisingiau, ne tokio kvailo, tačiau nebuvo ką. Viskas jau buvo praeityje ir bet koks veiksmas nebesugražins praeitų veiksmų. O ,kad ji būtų žinojusi.... Net užaugintų tą vaiką vieną, žinodama Isaaco pomegį bėgti nuo atsakomybės jausmo.
- Tau nerūpi niekas, tik tu pats. Visas pasaulis gali sugriūti aplink tave ir tau tai nerūpės.., - pavarto akimis dar vis pakeltu tonu, kai šiek tiek užsiplieskė. Nu bet nekaltinkit jos. Jai tiesiog trūksta paramos...Pečio, ant kurio galėtų paverkti ir išsipasakoti ir tiek. Todėl taip ir sunkiai tramdo savo emocijas. Stengiasi per daug čia nepratrūkti su tom ašarom, nes verkimas nebuvo jos stiprioji savybė. Tačiau pajutusi Aramio rankas ant savo pečių ir tuos švelnius prisilietimus, iš vis išvarė Carmensitą iš proto. Prisiglaudė švelniai prie jo krūtinės ir leidosi niagaros kriokliams išeiti ramiai sau iš akių, nes per daug ilgai ir taip laikė. Nuleido galvą ir tiesiog leido emocijom kažkiek išsilieti, žinant kaip visa tai moteriai yra svarbu. - Aš tikrai nežinojau, Isaacai..., - tyliai sumurmėjo pro pasikūkčiojimus. Jei jau taip Lefevre nepatiko verkiančios moterys, tai dabar teks pakentėti, nes Venerai buvo gera dabar tiesiog taip švelniai prigludus išlieti viską iš vidaus. Nusiėmusi akinius nuo saulės, padėjo juos kažkur ant stalelio vos pajudėdama ir pasivalė pirštais savo paakius, kad labai jau ten nebėgtų tos ašaros žemyn.
- Man taip gaila.., - lėtai pakėlusi savo akis, pažvelgė į vyrą, skausmo perpildytomis akimis ir galiausiai įkvėpė šiek tiek oro, kad kažkiek apsiramintų. Juk neverks čia visą dieną, o ir pačiam Isaacui tikriausiai čia ne prie širdies buvo pabūti psichologu. Juk Grimaldi stipri moteris, susiims ir gyvens toliau, bandydama užmiršti praeities šešėlius. Žinojo, kad tikriausiai čia likimas su ja taip žaidžia, kiekvieną kartą atimdamas svarbius žmones jos gyvenime, tačiau tikrai nemanė,kad viskas taip tęsis ilgai. Nors ir nebuvo pati doriausia moteris pasaulyje, bett cmoon, buvo tiesiog saulės šviesus spindulėlis šeimoje.
Back to top Go down


Sponsored content

PostSubject: Re: staliukai lauke   


Back to top Go down
 

staliukai lauke

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 4Go to page : 1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Paris, Prada, Pearls, Perfume :: Le Meurice restoranas-